- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsiskaitymo už energiją sistemoje – chaosas, dėl kurio kenčia gyventojai. Dalis permoka už šildymą, o už tai valstybinis reguliuotojas žada bausti šilumos punktų prižiūrėtojus. Štai vienas nepriklausomas elektros tiekėjas iš valstybės siekia prisiteisti 50 mln. eurų, dėl esą nuolat kaitaliojamų taisyklių.
Vien Panevėžyje kone penktadalis daugiabučių permoka už šildymą. Vieno namo pirmininkas Ramūnas sakė, jog keičiantis orams šilumos punktas reguliuojamas senoviškai – rankiniu būdu.
Šildymas panašiuose daugiabučiuose už kvadratą kainuoja maždaug 30 centų daugiau. Tai reiškia, kad už 60 kvadratų butą gyventojas permoka apie 18 eurų.
Valstybinis reguliuotojas patikrino kelias dešimtis daugiabučių Lietuvoje.
„Beveik pusėje tų mazgų nėra užtikrinti privalomieji reikalavimai, kurie keliami tokiems punktams“, – šnekėjo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas.
Problema ta, kad pusė gyventojų nė nežino, kad jų šilumos punktai prižiūrimi netinkamai.
„Pas juos butuose – per karšta, tiekiama per daug šilumos. Vėliau gyventojai už tai turi susimokėti“, – kalbėjo M. Taparauskas.
O prižiūrėtojai, esą net ir žinodami, nieko nedaro. Reguliuotojas grasina tokią veiklą uždrausti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Negana to, dalis nepriklausomų elektros tiekėjų vartotojams nenori grąžinti pinigų už sutarties nutraukimo ar rezervavimo mokesčius. Sako, nuostolius dėl buitinių vartotojų, sukąstais dantimis, bet prisiims, tačiau dėl verslo jokių nuolaidų netaikys.
„Tai atneša tiesioginius nuostolius, nes norint apdrausti kainą nuo svyravimų, reikia įsigyti finansinius ateities draudimo sandorius“, – nurodė Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
„Enefit“ skaičiuoja, kad nuostoliai siekia maždaug 50 mln. eurų. Tad teisybės nusprendė ieškoti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Jeigu pavyks, 50 mln. bus sumokėti iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Europos Komisija pateikė išvadą, kad taip, kaip yra perkeltas įstatymas Lietuvoje, tiekėjams yra neleidžiama taikyti absoliučiai jokių mokesčių, baudų ar rezervavimo mokesčių.
„Galimai kompensacijos paprašysime iš ne iki galo teisingai aiškinto įstatymo atsakingų institucijų“, – aiškino V. Koryzna.
Problemos kilo dėl skirtingų europinės direktyvos interpretacijų, kurias valdžia perkėlė į nacionalinę teisę.
„Europos Komisija pateikė išvadą, kad taip, kaip yra perkeltas įstatymas Lietuvoje, tiekėjams yra neleidžiama taikyti absoliučiai jokių mokesčių, baudų ar rezervavimo mokesčių. Netgi nuolaidų, kurios buvo suteiktos“, – pabrėžė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
„Iki šių metų sausio mėnesio tiek ministerija, tiek reguliuotojas aiškiai interpretavo ir sakė, kad tai, kas yra parašyta įstatyme, pilnai atitinka „Enefit“ ir klientų sudaromų sutarčių sąlygas. Šiais metais reguliuotojas ir ministerija tiesiai šviesiai persigalvojo“, – kalbėjo V. Koryzna.
Kol tiekėjai ir reguliuotojas aiškinasi, kenčia vartotojai. Kiek jų iki šiol neatgavo pinigų – neaišku.
Negana to, kone visi elektros tiekėjai jau kalba apie abonentinį mokestį, kuris bus privalomas didesnei daliai klientų. Štai „Enefit“ papildomą dviejų eurų mokestį plačiau taiko nuo kovo.
„Dabar jis pradėjo būti naudojamas plačiau. Ir su fiksuotos, ir su kintamos kainos produktais“, – sakė V. Koryzna.
„Ignitis“ tris naujus planus su skirtingu mėnesiniu mokesčiu pasiūlė šią savaitę. Jį rinktis gyventojai gali savanoriškai, tai esą padės per metus subalansuoti elektros sąskaitas.
„Vasarą suvartoja mažai, o žiemą labai daug. Mokėdami mėnesio mokestį turės mažesnę kilovatvalandės kainą, o tai reiškia, kad leis sutaupyti, susibalansuoti“, – nurodė „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
„Elektrum“ irgi svarsto plačiau taikyti abonentinį mokestį.
„Mokesčiai gali būti taikomi. Tik tiek, kad nepriklausomiems tiekėjams esame pasakę, kad per pastoviuosius mokesčius jie nebūtų taikomi gaminantiems vartotojams“, – pabrėžė R. Pocius.
Mokėdami mėnesio mokestį turės mažesnę kilovatvalandės kainą, o tai reiškia, kad leis sutaupyti, susibalansuoti.
Daugybė gyventojų įsirengė saulės elektrines, jie naudojasi tiekėjų paslaugomis, tačiau elektros neperka. Kitų vartotojų mokamas abonentinis mokestis tiekėjams kompensuos dėl to patiriamus nuostolius.
Patys tiekėjai stebisi, kuo virto elektros rinkos liberalizacija.
„Liberalizaciją pradėjom su aštuoniais tiekėjais, šiandien turime tris tiekėjus, veikiančius privačių klientų rinkoje“, – tvirtino V. Koryzna.
Todėl konkurencija minimali.
„73 proc. rinkos klientų yra „Ignityje“, jie pasirinkę mus ir didelės migracijos nepastebime“, – kalbėjo L. Beganskienė.
O ir naujiems žaidėjams, kurie įneštų daugiau konkurencijos, nelabai norisi koją kelti į Lietuvos rinką.
„Parlamentas šiandien yra priėmęs tikrai pakankamai sugriežtintas sąlygas, nepriklausomai nuo elektros energijos tiekėjo. Jas tenkint naujiems rinkos dalyviams – pakankamai sudėtinga“, – aiškino R. Pocius.
„Tokiomis politinės rizikos sąlygomis, naujam žaidėjui atsirasti yra visiškai neįmanoma“, – įsitikinęs V. Koryzna.
Esą situacija ir nepasikeis, kol rinkos nesujungs visos trys Baltijos šalys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas1
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume14
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų2
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus9
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...