Bankai kviečia ateiti ir tartis tuos, kurie susidūrė su sunkumais grąžindami paskolą. Tačiau taip pasielgę klientai sulaukia vienašališkų reikalavimų ir nenoro tartis. Paguosti negali ir teismai. Skolininkai šiandien įsprausti į kampą.

Skolinosi verslui

Vakar Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas išaiškino, kad ekonominė krizė nėra neįveikiama jėga, dėl kurios bankas privalėtų keisti paskolos sutarties sąlygas. Su tokiu prašymu į teismą kreipėsi tris paskolas turintis ir daugiau nei 2 mln. litų bankui "Swedbank" skolingas pilietis.

Šiuos pinigus asmuo buvo pasiskolinęs komercinėms patalpoms įsigyti, kurias vėliau nuomojo. Prasidėjus krizei dalis nuomininkų nutraukė sutartis, dalis vėlavo sumokėti nuomą, todėl verslininkui kilo sunkumų mokant paskolos įmokas ir palūkanas bankui.

Pradžioje jis kreipėsi į banką ir prašė peržiūrėti sutarties sąlygas – metams atidėti paskolos įmokų grąžinimą ir palikti mokėti tik palūkanas. Iš pradžių bankas sutiko su tokia sąlyga, bet vėliau pareikalavo sutuoktinės laidavimo. Skolininkas atsisakė tai padaryti, o bankas – pakeisti sąlygas. Tuomet skolininkas kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti sutarties sąlygas, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, t. y. kilo krizė ir sumenko pajamos.

Krizę reikėjo numatyti

Teismas atmetė ieškinį ir aiškino, kad pajamų sumažėjimas, verčiantis komercinės paskirties patalpų nuoma, yra įprasta verslo rizika, apie kurią skolininkas negalėjo nežinoti. "Verslo pajamingumo svyravimas pasaulio ekonomikos mastu negali būti pripažintas aplinkybe, atleidžiančia nuo sutarties vykdymo ar leidžiančia kreiptis į teismą dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo", – teigiama teismo pranešime.

Teismo atstovas ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Audris Kutrevičius sakė, kad tai pirma tokia byla Lietuvos teismuose, todėl ateityje šis teismo sprendimas, jei jis įsigalios ir nebus pakeistas, galės būti precedentas. Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

Teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas galutinis sprendimas, uždraudė bankui su ieškovu nutraukti kreditavimo sutartį.

Pasirinko mažesnę blogybę

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojas Danas Arlauskas sakė, kad tokio teismo sprendimo buvo tikėtasi. Šiuo atveju teismas esą pasirinko mažesnę blogybę iš dviejų galimų.

"Šis sprendimas neteisingas moraline prasme ir nuo jo nukentės šis konkretus skolininkas. Tačiau jei žiūrėsime, kokių padarinių turėtų kitoks sprendimas, akivaizdu, kad tai sukeltų grandininę reakciją ir kiltų pavojus finansų sistemai. Jei krizė būtų pripažinta neįveikiama jėga, tai reikštų, kad žmogus atleidžiamas nuo atsakomybės, kiltų sumaištis, pasipiltų teismai, tai galėtų grėsti net kai kurių bankų bankrotu. Situacija taptų nekontroliuojama", – aiškino D.Arlauskas.

Šis teisminis procesas aiškiai iliustruoja, kuo baigėsi kreditų bumas, kai bankai agitavo skolintis, o žmonės, būdami silpnesni nei bankai tiek ekonominiu, tiek analitiniu požiūriu, pasidavę visuotiniam spaudimui ėmė paskolas.

Liūdna akistata

Nors oficialiai bankai tikina siekiantys rasti bendrus sprendimus su klientais, kuriuos ištiko finansiniai sunkumai, akistata su bankininkais skolininkams dažniausiai baigiasi liūdnai. Pastarasis atvejis puikiai iliustruoja, kuo gali baigtis bandymas tartis.

Tiesa tokia, kad bankai nenori keisti sutarčių sąlygų ir neskuba atsižvelgti į pablogėjusią klientų finansinę padėtį, o pastarieji neturi jokių svertų derybose su bankais.

Net jei bankas sutinka keisti sutarties sąlygas, tai ne visuomet nudžiugina klientą. Už sutarties keitimą tenka pakloti nemenką sumą pinigų, reikia surinkti visus reikalingus dokumentus iš naujo, o tai kainuoja. Be to, dažniausiai peržiūrint sutartį peržiūrima ir marža, kuri šiandien net kelis kartus didesnė nei prieš porą metų.

Reikalauja pinigų

"Turime duomenų, kad skandinavų kapitalo bankų pagrindinės bendrovės yra davusios aiškius nurodymus bet kokia kaina ištraukti pinigus iš Baltijos šalių erdvės. Vietos bankai dar skaitosi su klientais, derasi, stengiasi jų nenustekenti. Didieji turi nurodymą net eidami į nuostolius išimti pinigus iš rinkos. Tokia politika. Mamos davė pinigus, mamos dabar sako: "Atiduokit pinigus, o ne žaisit su tais nelaimėliais. Mums tas žaidimas nebeįdomus", – apie vis ryškesnio bankų nenoro tartis su klientais priežastis kalbėjo D.Arlauskas.

Anot jo, bankai nesiims masiškai nutraukti sutarčių, tačiau ir nesismulkins. "Žiūrės, kad nekiltų masinės riaušės, bus šiek tiek žiūrima reputacijos, bet taip pat tyliai daroma. Kiekvienas bus išsunktas, kiek tai įmanoma", – tikino pašnekovas.

Jis pripažino, kad Lietuvos skolininkai prieš bankus yra bejėgiai ir negalės pasipriešinti: "Esame įkaitai ir negalime imtis jokių veiksmų. Bankai puikiai žino, kad žmogus bejėgis. Mūsų ekonomika atsigaus negreit, tad žmogus neturi jokių šansų atsiskaityti."

Tokiomis aplinkybėmis tampa akivaizdu, kad bankų gražbyliavimas tėra siekis prisišaukti nuo jų, net į užsienį, bėgančius klientus.