Lietuva, pirmoji ratifikavusi nei Europos Sąjungos konstituciją, nebeskubės ratifikuoti Reformų sutartį, kuri turėtų pakeisti žlugusią eurokonstituciją.

Lietuva 2004 metų vėlyvą rudenį pirmoji ratifikavo Europos Sąjungos konstituciją. Nors šis žingsnis Briuselio buvo pasveikintas kaip įrodymas, kad naujoji ES narė yra nusiteikusi proeuropietiškai, pati konstitucija netrukus žlugo. 2005-aisiais ją referendumuose atmetė Prancūzija ir Olandija.
Vietoje ES konstitucijos šiemet nuspręsta parengti bendrijos Reformų sutartį. Į ją buvo perkeltos tik kai kurios konstitucijos nuostatos. Reformų sutartis patvirtinta spalio viduryje Lisabonoje įvykusiame ES viršūnių susitikime. Ji turėtų būti visų 27 ES valstybių vadovų oficialiai pasirašyta gruodžio viduryje.
Numatyta, kad visus 2008-uosius vyks sutarties ratifikavimo procesas. Ji turėtų įsigalioti 2009 metų sausio 1 dieną.

Bus laukiama gegužės

Lietuva jau neberodo bravūriško nusiteikimo būti „pirmąja iš visų labiausiai ES mylinčių valstybių“, todėl nėra planuojama, kad Seimas puls ratifikuoti Reformų sutartį iškart po to, kai ji bus valstybių vadovų pasirašyta.
„Kiek žinau, dabar jau nebėra nusiteikimo būtinai pirmauti šiame procese“, – dienraščiui sakė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Kubilius. Anot jo, Lietuva planuoja Reformų sutartį ratifikuoti kitų metų Seimo pavasario sesijoje, tikriausiai, prieš pat gegužės 9-ąją – Europos dieną. „Dabar ieškome „kompanionų“ tokiam žingsniui. Būtų gražu, kad iškart kelios ar keliolika ES valstybių vienu metu prieš pat Europos dieną ratifikuotų tą sutartį“, – pridūrė jis.
A.Kubiliaus aiškinimu, Lietuva 2004 metais skubėjo ratifikuoti ES konstituciją tik todėl, kad artėjo Seimo rinkimai. Baimintasi, kad rinkimus laimėjusi Darbo partija gali atsisakyti ratifikuoti šį dokumentą. „Todėl ir buvo nuspręsta ratifikuoti konstituciją paskutinėmis praėjusios Seimo kadencijos dienomis“, – sakė politikas.

Dabar, anot jo, tokios grėsmės nėra, todėl ir nėra reikalo skubėti Seime patvirtinti ES Reformų sutartį.

Airijoje įvyks referendumas

Spėjama, kad šįkart pirmąja ES valstybe, ratifikavusia Reformų sutartį, taps Lenkija. To tikisi Briuselis, prognozuodamas, kad po tik ką įvykusių Lenkijos parlamento rinkimų į valdžią atėjusi „Piliečių platformos“ partija ir jos lyderis Donaldas Tuskas pasistengs įrodyti savo proeuropietiškumą. Ankstesnis Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis pagarsėjo kaip su ES konfliktuojantis politikas.
Apie tai, kad Lenkija gali būti pirmoji ES, ratifikavusi Reformų sutartį, pareiškė ir „Piliečių platformos“ vicepirmininkas Bronislawas Komorowskis.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilonis patvirtina, kad Lenkija bei dauguma kitų valstybių tikriausiai be problemų ratifikuos Reformų sutartį. Pasak diplomato, skirtingai nei konstitucija, naujoji sutartis europiečiams „sukelia kur kas mažesnę alergiją“.
Išskyrus Airiją, daugiau nė viena ES valstybė kol kas nepareiškė, kad rengs referendumą dėl Reformų sutarties. Airijoje tokį referendumą rengti reikalauja šalies konstitucija. „Bet net ir airiai, manau, referendume patvirtins sutartį ir ji tikrai įsigalios nuo 2009-ųjų pradžios“, – spėjo Ž.Pavilonis.
Didžiojoje Britanijoje taip pat vyksta debatai, ar neturėtų būti surengtas referendumas. Jo reikalauja opoziciniai konservatoriai. Tačiau valdantieji leiboristai nenusiteikę tokio referendumo rengti, suprasdami, kad į ES gana skeptiškai žvelgianti britų visuomenė sužlugdys Reformų sutartį.

Rinks ES prezidentą

Anksčiau Airija tik iš antro karto referendume ratifikavo Nicos sutartį, iki šiol reglamentuojančią kai kuriuos 2004-aisiais smarkiai išsiplėtusios ES valdymo principus. Reformų sutartis šiuos principus dar labiau pakoreguoja.
Pavyzdžiui, pakeičiama sprendimų priėmimo ir balsavimo sistema. Be to, Reformų sutartis numato vadinamojo ES prezidento pareigybę. „Tai nebus prezidentas tikrąja ta žodžio prasme. Tai bus ES viršūnių susitikimų pirmininkas. Jį patvirtins visų ES valstybių vadovai ir jis turės gana ribotus įgaliojimus – koordinuoti viršūnių tarybos darbą ir pirmininkauti viršūnių susitikimuose“, – paaiškino Ž.Pavilonis.
Manoma, kad pirmuoju ES prezidentu dviejų su puse metų kadencijai bus išrinktas Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas, Liuksemburgo vyriausybės vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris, buvęs britų premjeras Tony'is Blairas arba buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwasniewskis.
Taip pat turėtų būti įsteigtas bendrijos užsienio reikalų ministro arba vadinamojo „aukštojo atstovo koordinuoti ES užsienio politiką“ postas. Jį gali užimti Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas.