Bažnyčiai ketinama grąžinti du pastatus, esančius pačioje Vilniaus širdyje. Tai Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir buvęs karmelitų vienuolynas. Kad čia užrakintas įspūdingas grožis, daugelis vilniečių nė neįtaria.

Laukė 18 metų

Abiejuose šiuose K.Sirvydo gatvėje stovinčiuose pastatuose šiuo metu šeimininkauja Martyno Mažvydo bibliotekos administracija. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia paversta knygų saugykla, o buvęs Senosios regulos karmelitų vienuolynas dabar naudojamas kaip nacionalinis publikuotų duomenų archyvas.

Bažnyčia ir vienuolynas Vilniaus arkivyskupijos kurijai oficialiai turėtų būti perleisti jau netrukus. Vyriausybė pritarė tai numatančiam nutarimo projektui. Jei šią iniciatyvą dar palaikys Seimas, abu pastatai be jokių piniginių kompensacijų bus grąžinti Bažnyčiai.

Šiuos sovietmečiu nacionalizuotus pastatus Vilniaus kurija siekia atgauti nuo 1992 m.

Yra papildomų sąlygų

Tiesa, realiai Bažnyčia savo turtą atgaus ne iškart. Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia kurijai grąžinama su sąlyga, kad joje dar penkerius metus pagal panaudos sutartį šeimininkaus M.Mažvydo biblioteka.

Esą toks laikotarpis reikalingas, kad bažnyčioje šiuo metu saugomos knygos ir dokumentai galėtų grįžti į savo tikruosius namus – šiuo metu restauruojamą pagrindinį M.Mažvydo bibliotekos pastatą.

Dar ilgesnis – 10 metų – panaudos laikotarpis numatytas karmelitų vienuolynui. Tiek laiko reikia tam, kad būtų rastos naujos patalpos archyvams saugoti arba, kaip teigiama nutarimo projekte, pastatytas naujas pastatas.

Nežino, kur dėti archyvus

Bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje saugomi archyvai tapo tikru galvos skausmu M.Mažvydo bibliotekos administracijai. Kol kas nežinoma, kur priglausti čia saugomus maždaug 3 mln. senovinių knygų, raštų ir kitų dokumentų.

"Tai nelengva užduotis. Prieš kokius metus nebuvo žinoma, kad pastatai atiteks Bažnyčiai. Dabar turime prisitaikyti prie to, kas atsitiko. Žinoma, reikės kažkokių papildomų sąnaudų, bibliotekai iškils papildomų sunkumų. Bet kito sprendimo nėra", – "Vilniaus dienai" guodėsi M.Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas.

Pasak jo, į šiuo metu vykdomus bibliotekos rekonstrukcijos planus nebuvo įtrauktos patalpos archyvams iš Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios ir karmelitų vienuolyno saugoti. "Kai buvo planuojama rekonstrukcija, situacija buvo kitokia. Neturėjome galimybės į tai atsižvelgti. Dabar atliekame tyrimus, kaip galėtume tą problemą išspręsti", – kalbėjo R.Gudauskas.

Pašnekovo žodžiais, M.Mažvydo biblioteka neplanuoja nuomotis ar juo labiau statyti patalpų iškeliamiems archyvams saugoti. Esą bus ieškoma galimybių po rekonstrukcijos juos sutalpinti pagrindiniame bibliotekos pastate.

Grąžins tikintiesiems

Vilniaus arkivyskupijos kurijos advokatas Darius Krukonis "Vilniaus dienai" teigė, esą kurija, pasibaigus penkerių metų panaudai ir iškrausčius visus archyvus, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią planuoja grąžinti tikintiesiems.

"Ateityje, manau, bažnyčia bus panaudota pagal paskirtį. Bet planuoti, kokiai bendruomenei ji bus skirta, dar penkeri metai", – sakė D.Krukonis.

Pašnekovas bažnyčios būklę pavadino "labai vidutiniška", tačiau bibliotekininkai Dievo namus esą prižiūrėjo kur kas geriau nei tie, kurie šeimininkavo kitose sovietmečiu nusavintose bažnyčiose.

"Ji nėra smarkiai nukentėjusi. Veikla buvo daugiau kultūrinė. Ji nebuvo panaudota kam nors kitam, ačiū Dievui. Nepalyginsi nei su bažnyčia Rasų gatvėje, kur buvo kalėjimas, nei su Šv. Stepono bažnyčia, kur buvo asfalto ir betono gamykla", – kalbėjo kurijos advokatas. Pasak jo, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia prašyte prašosi restauracijos, tačiau tam reikėtų solidžios pinigų sumos.

Kurija viliasi, kad visi formalumai bus sutvarkyti maždaug per metus, ir jau kitąmet bažnyčia ir vienuolynas teisiškai taps Bažnyčios nuosavybe.

Dėl karmelitų vienuolyno likimo Bažnyčia dar neapsisprendė. D.Krukonio žodžiais, dešimt metų, kuriuos vienuolyno patalpose dar šeimininkaus M.Mažvydo biblioteka, yra labai ilgas laikotarpis, ir planuoti taip toli į ateitį nėra prasmės.

Mena Radvilų laikus

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios ir karmelitų vienuolyno ansamblio istorija skaičiuoja jau šeštą šimtmetį. Bažnyčia pastatyta 1506 m., Radvilų dvaro teritorijoje, už tuomečio miesto sienų. Sykiu Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia tapo Radvilų giminės mauzoliejumi.

Tiesa, 1749 m. ansamblį nusiaubė didžiulis gaisras, iš pastatų liko tik sienų dalys. Tačiau Radvilų giminė šventovės neapleido: 1750–1755 m. Naugarduko vaivados Jurgio Radvilos iniciatyva beveik iš naujo pastatyta vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia, ji stovi ir dabar.

XVIII a. pabaigoje karmelitai ansamblį perleido Vilniaus kunigų seminarijai, kuri čia šeimininkavo iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Sovietmečiu ansamblis buvo nacionalizuotas. Beje, bažnyčia palyginti gerai išsilaikiusi. Greičiausiai dėl to, kad sovietmečiu čia šeimininkavo švietimo ir kultūros įstaigos, buvo įsikūrę Knygų rūmai. Okupacijos metais palyginti nedaug nukentėjo čia esantys bažnytinio meno kūriniai, iš kurių bene labiausiai vertinamos unikalios freskos.