Saudo Arabijos verslininkai įklimpo Gedimino prospekte. Jų pirkinys – buvęs savivaldybės departamento pastatas – nyksta akyse.

Arabai čia norėtų statyti prabangų prekybos centrą, tačiau visų biurokratinių procedūrų tvarkymas dar gali užtrukti maždaug penkerius metus. Tolimos šalies verslininkai tiek ilgai laukti negalėjo, todėl susikrovė lagaminus ir išvyko iš Lietuvos.
Ši istorija prasidėjo prieš trejus metus. Tuomet sostinės savivaldybė pasiryžo parduoti jai priklausiusius statinius ir persikelti į dangoraižį dešiniajame Neries krante. Miesto plėtros departamento pastatas Gedimino prospekto ir J.Tumo-Vaižganto gatvių sankryžoje už 16 mln. litų buvo parduotas Saudo Arabijos bendrovei „Faris Investment Company“.

Pastaroji tik įsigytą nekilnojamąjį turtą tą pačią dieną pardavė kitai Saudo Arabijos kompanijai, kuriai atstovavo Vilniuje registruota bendrovė „Somenera“.

Susisiekti su „Somenera“ ir sužinoti, kiek už minėtą pastatą ji sumokėjo savo tautiečiams, „Vilniaus dienai“ nepavyko. Nors bendrovė registruota Vilniuje, Jogailos gatvėje, jos atstovų ten nėra nė pėdsako. Paskambinus Registrų centro nurodytu telefonu, paaiškėjo, kad minėtu adresu įsikūrusi advokatų kontora. Ji tvarko tik „Someneros“ dokumentus.

Pastatas virto vaiduokliu

Arabų verslininkams vos nupirkus pastatą, prie jo išdygo pastoliai, buvo planuojamos statybos ir rekonstrukcija. Tačiau po kurio laiko viskas nurimo ir istorinis pastatas ilgam liko be priežiūros.

Pačiame Vilniaus centre, priešais Lukiškių aikštę stovintis namas, pripažintas nacionaline kultūros vertybe, šiandien primena vaiduoklį – užkalti langai ir byrantis tinkas tiesiog bado akis.

Kodėl pastatas netvarkomas? Pasirodo, arabams koją pakišo biurokratinės procedūros – visi jų planai vos nenuėjo šuniui ant uodegos.

„Viskas turėjo vykti kur kas greičiau. Jie patys nustebo, kad nusipirko ne komercinės paskirties, o administracinį pastatą“, – teigė detalųjį pastato planą rengiančios bendrovės „Senojo miesto architektai“ projektų vadovė Diana Sabaliauskienė.

Senajame Vilniaus miesto bendrajame plane šis objektas buvo aprašytas kaip administracinis pastatas, žemės paskirtis – visuomeninė, tad apie jokias statybas negalėjo būti net kalbos. Tačiau pernai buvo patvirtinti bendrojo plano sprendiniai iki 2015 m., ir dabar bendrasis planas nenurodo žemės naudojimo būdo. Tai atrišo verslininkams rankas ir jie vėl ėmėsi darbų.

Namas – kultūros vertybė

Šiuo metu rengiamas detalusis planas. Juo numatoma iš J.Tumo-Vaižganto gatvės pusės statyti naują korpusą, po juo – požeminius garažus, o seną pastatą rekonstruoti.

„Tačiau dar reikės tvarkyti žemės dokumentus. Nes jie (arabų verslininkai – red. past.) nusipirko tik pastatą su jam numatytu sklypu, o jokiuose dokumentuose nenurodoma, kad ten bus pastatytas dar vienas 4 ar 5 aukštų namas“, – aiškino D.Sabaliauskienė.

Tačiau, anot architektės, kol kas nežinia, kiek viskas gali užtrukti.

Savininkai yra arabai – jie retai būna Lietuvoje, o tai apsunkina bendradarbiavimą. Be to, namas yra Naujamiesčio urbanistikos paminklas, pastatas saugomas kaip nacionalinė kultūros vertybė.