Brangstant elektrai miesto valdžia bergždžiai mokosi taupyti. Nors naktį užgesinamas kas trečias gatvės šviestuvas, išleidžiami milijonai kiekvieno jų skaitiklių rodmenims nurašyti. Ekonomiškesnės apšvietimo sistemos projektas dvejus metus dūla valdininkų stalčiuose.

Žibintų priežiūra – tarsi viduramžiais

Nuo kitų metų sausio 1 d. elektra Lietuvos gyventojams brangs 7 centais – iki 40 centų už kilovatvalandę. Komerciniams vartotojams ji brangs vidutiniškai 4,5–5,5 cento (be pridėtinės vertės mokesčio).

Ekonominei krizei žvelgiant į akis, Vilniaus miesto valdžia desperatiškai stengiasi taupyti elektros energiją. Tiesa, taupymo būdai gerokai atgyvenę. Pavyzdžiui, nuo 23 val. nakties iki 6 val. ryto užgesinamas kas trečias gatvės žibintas. Tai ne tik neefektyvu, bet dar gali sukelti tragiškus padarinius.

"Mes sudarome zebro efektą, o jis nepatikimas. Pavyzdžiui, kai vietomis tamsu, o vietomis šviesiau, vairuotojo akis sunkiai prisitaiko prie tokių staigių pokyčių ir jis gali kelyje nepastebėti kliūties", – įspėjo Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų direktorius Juozas Bartkevičius.

Apžiūri kartą per mėnesį

Pašnekovas atskleidė daugiau pasenusios apšvietimo sistemos trūkumų. Vilniaus gatvių žibintai nemodernizuoti nuo Nepriklausomybės Atkūrimo ir nė iš tolo negali prilygti pasaulyje naudojamoms modernioms technologijoms. Jų priežiūra sudėtinga ir kasmet reikalauja 1,2 mln. litų.

"Vilniuje yra apie 500 elektros maitinimo punktų. Ir mes kiekvieną mėnesį juos visus apvažiuojame, kad surašytume, kiek suvartota elektros energijos. Įsivaizduokite tokią situacija: apžiūrėjome žibintus, jeigu jie šviečia – išvažiavome, bet po poros dienų vienas jų užgeso. Jeigu gyventojas nepaskambins ir nepraneš apie gedimą, mes į tą vietą atvyksime tik po mėnesio. Vadinasi, tame kelio ruože mėnesį bus tamsu", – sistemos trūkumus vardijo J.Bartkevičius.

Galėtų sutaupyti milijonus

Apie modernesnę miesto apšvietimo sistemą Vilniaus savivaldybėje tuščiai kalbama mažiausiai dvejus metus. 2006 m. bendrovė "Fotonas" už 109 tūkst. litų atliko studiją, pagal kurią planuota skirti apie 15 mln. litų miesto elektros maitinimo punktams modernizuoti. Už šias lėšas tikėtasi pastatyti dalį naujų maitinimo punktų ir įdiegti elektroninį jų valdymą. Naktį šviestuvus būtų galima vienodai pritemdyti ir taip sutaupyti dalį elektros energijos.

Be to, miestui liktų apie milijoną litų, kurie dabar išmetami tinklų priežiūrai. Mat norint nurašyti 500 elektros skaitiklių rodmenis pakaktų spustelėti vieną klavišą ir kompiuteryje pasirodytų visa ataskaita. Taip pat operatyviai sistema padėtų reaguoti sugedus žibintui.
Tiesa, studija parengta prieš porą metų, todėl neatitinka dabartinės padėties. Jeigu 2006 m. skaičiuota, kad reiks apie 15 mln. litų investicijų, šiandien sistemos kaina šoktelėjusi iki 20–25 mln. litų. Vieno modernaus maitinimo punkto statyba kainuotų 10–40 tūkst. litų, tačiau specialistų tvirtina, kad naujoji sistema miestui atsipirktų per 6–7 metus.

Pasiūlymą sumalė į miltus

Vilniaus miesto politikai prieštaringai vertina dabar siūlomą patvirtinti projektą. Daugiausia nerimo kelia skylėtas miesto biudžetas. Jau dabar skaičiuojama, kad kitus metus sostinė pasitiks su 20 mln. litų skyle. Siekdama išvengti daugiau skolų Vilniaus valdžia stengiasi atsisakyti dalies projektų. Tarp išbrauktųjų gali atsidurti ir gatvių apšvietimo klausimas.

Vakar modernią sistemą pristatęs savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovas Juozas Gedvilas sulaukė kritikos iš Ekonomikos ir finansų komiteto narių. Mat komiteto pirmininkui tarybos nariui Viliui Navickui milijoninis projektas sukėlė įtarimų.

"Čia kalbama, kad reikia stabdyti savivaldybės investicinius projektus, o jūs kalbate apie naują? Kitas klausimas: ši studija stalčiuose pragulėjo dvejus metus. Tai gal ji nėra tokia gera ir naudinga? Be to, joje nėra tikslių skaičių, kiek ji miestui kainuos ir kaip miestas už ją galėtų atsiskaityti", – studiją kritikavo V.Navickas.

"Šiais metais elektra pabrango iki 27 centų, ir tai dar ne riba. Kasmet už gatvių apšvietimą sumokame 6 mln. litų. Reikia skubiai skelbti konkursą, parengti investicinį projektą. Sistema galėtų būti įdiegta 2011–2020 metais. Savivaldybė už darbus galėtų atsiskaityti vėliau, kaip su šviesoforais: kol rangovas nepadarys darbų, tol pinigų negaus", – projektą gynė J.Gedvilas.

Paskutinė projekto rengėjų viltis – Vilniaus miesto taryba. Jos posėdis numatytas kitą trečiadienį, lapkričio 12 d. Tiesa, tuomet politikams klausimas bus tik pristatytas. Galutinio verdikto galima tikėtis gruodį.