Heraldikos komisija prie prezidento prieš pat Naujuosius metus patvirtino Turgelių miestelio herbą. Tačiau naująjį gyvenvietės simbolį žmonės išvys negreitai – atvaizdas dar turi būti pagamintas ir pašventintas.

Turi patvirtintą etaloną

Naujųjų metų išvakarėse Šalčininkų rajono savivaldybės taryba patvirtino Turgelių herbą. Naujo miestelio simbolio idėjos sumanytojai – Turgelių gyventojai ir seniūnija. Šitaip jie norėjo įamžinti gausių istorinių įvykių turtingą gyvenvietę.

„Pradėjome šį klausimą svarstyti praėjusių metų gegužę, kreipėmės į Heraldikos komisiją ir štai galiausiai turime herbo etaloną. Šiaip variantų buvo labai daug – apie 20. Kitoms vietovėms būna sunkiau susigalvoti herbą, o pas mus turtinga istorinių įvykių žemė, buvome surinkę daug medžiagos, turime puikų muziejų, tad ir minčių tikrai nemažai kilo“, – dienraščiui pasakojo Turgelių seniūnas Voicechas Jurgelevičius.

Herbe buvo siūloma pavaizduoti varpus, balnakilpes, upę. Galiausiai kuriant miestelio simbolį nuspręsta jį susieti su Pavlovo respublika, gyvavusia Turgelių apylinkėse XVIII a. antroje pusėje. Heraldikos komisijos narys dailininkas Juozas Galkus herbe pavaizdavo lūžusią koloną, apjuostą vynuogėmis. Lūžusios kolonos idėjos šaltinis – dailininko François Xavier Fabre'o tapytas paveikslas, kuriame pavaizduotas P.Bžostovskis, sielvartaujantis prie lūžusios kolonos – Pavlovo griuvėsių.

Įgis ir kitus simbolius

Galutinai herbas bus patvirtintas, kai atitinkamą dekretą Heraldikos komisijos teikimu pasirašys Prezidentė. Tačiau net ir po to herbas nebus pradėtas naudoti. Svarbiausia, pasak seniūno, jį pagaminti ir pašventinti.

„Taip, etalonas jau yra, bet dabar reikia užsakyti ir pagaminti tikrą herbą, remiantis esamu aprašymu ir tuo etalonu. O tada per Žolines – rugpjūčio 15 d. – pašventinsime jį, bus miesto šventė. Viskas prasidės mišiomis bažnyčioje, tuomet keliausime į stadioną, bus įvairūs renginiai. Iš tiesų tai jau tradicinė šventė, tiesiog šiemet jos dalimi taps ir herbo atvedimas į gyvenimą“, – ateities planais dalijosi miestelio vadovas.

Be herbo, bus kuriami ir kiti valdžios atributai: antspaudas, vėliava. „Vėliavoje bus pavaizduotas herbas baltame fone. Antspaudas taip pat būtinas, o patį herbą, aišku, pasikabinsime seniūnijoje, bet gal sumąstysime ir kokioje vietoje jį turėti. Pavyzdžiui, ant paties seniūnijos pastato“, – dėstė V.Jurgelevičius.

Šalčininkų mero pavaduotojas Andžejus Andruškevičius informavo, kai Turgeliai tapo šešta vietove Šalčininkų rajone, turinčia savo herbą. Herbus taip pat turi Šalčininkai, Eišiškės, Jašiūnai, Baltoji Vokė ir Dieveniškės.

Patvirtina ir daugiau

Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Antanas Rimša pasakojo, kad herbai Lietuvos miestams ir miesteliams pradėti suteikti jau nuo XV a. Daugelis jų vėliau keitėsi, buvo naikinami, atsirado nauji. Atgavus nepriklausomybę daugelio gyvenviečių herbai buvo atkuriami arba kuriami iš naujo.

„Šiuo metu Lietuvoje savo herbus turi apie 340 gyvenviečių. Vien šiemet jų buvo suteikta apie 20“, – teigė E.A.Rimša.

Tos pačios komisijos atsakingoji sekretorė Agnė Railaitė teigė, kad herbai suteikiami gavus atitinkamą bendruomenės kreipimąsi ir pagrindimą. Savo ženklą Lietuvoje gali turėti ir savivaldybės, ir miestai, ir netgi kaimai. „Tik seniūnijos kaip administraciniai vienetai pagal įstatymą negali turėti herbo, o miestai, miesteliai ir netgi kaimai, jeigu tik turi tam pagrindą, gali pretenduoti į savo herbą“, – pabrėžė specialistė.

Pavlovo respublika

Pavlovo respublika buvo nedidelė valstiečių savivaldos bendruomenė palei Merkį Šalčininkų rajone ir aplinkinėse žemėse. Respublika gyvavo 1769 –1795 m., kai ją savo dvare įkūrė Povilas Ksaveras Bžostovskis. Ją sudarė Merkinės dvarelis (34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių palivarku (iš viso 78 valakai, apie 1640 ha). Šį darinį valdė prezidentas (pats dvaro savininkas) ir valstiečių seimas. Pavlovo respublika turėjo nuosavą konstituciją, herbą, vėliavą, pinigus, iždą, mokyklą.

P.K.Bžostovskis savo valstiečius baudžiauninkus paleido į laisvę ir išnuomojo jiems žemę už mokestį. Valstybę vėliau pripažino Stanislovas Augustas Poniatovskis, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Respublika žlugo vykstant Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimams. Tuomet jos įkūrėjas dvarą-respubliką pardavė. Naujas vadovas vėl grąžino lažą ir nusavino žemę, o vėliau valdas okupavo Rusija.