Savivaldybėje užvirė mūšis dėl to, kas taps Miesto plėtros departamento vadovu – „reikalingiausiu“ žmogumi tiek politikams, tiek statybų įmonėms

Niekas net neabejoja, kad pasitraukti besirengiantį dabartinį departamento vadovą Liną Naujokaitį pakeis valdančiajai daugumai artimas žmogus. „Politikų įtaka sprendimams didėja. Dabar kiekvienas teritorinis dokumentas tampa objektu, sulaukiančiu daug dėmesio. Jaučiamas siekis naudos, siekis reguliuoti šiuos procesus“, – realios padėties savivaldybėje neslėpė L.Naujokaitis.

Tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad Vilniaus valdžia miesto reikalus sprendžia verslininkų, pirmiausia statybos įmonių, o ne juos rinkusių miestiečių naudai.
„Rubicon group“, „Eika“, „Saulės dovanos“. Kas gali sieti šias, iš pirmo žvilgsnio nieko bendra tarpusavyje neturinčias įmones? Atsakymas yra vieša paslaptis – jos turėjo arba turi didelę įtaką sostinės savivaldybei. Kur kas didesnę, nei derėtų skaidriems verslininkų ir politikų santykiams.
Ir tai jau tapo norma. Tuo niekas nebesistebi. Todėl apie kovas dėl postų savivaldybėje jau sklando legendos.

Skandalas po skandalo

Nuo balandžio mėnesio Vilniui vadovaujanti liberaldemokratų, Lenkų rinkimų akcijos, Liberalų sąjūdžio ir socialdemokratų koalicija jau spėjo tapti jai artimų verslininkų įkaite.
Kone nuo pirmų tarybos posėdžių liberaldemokratai intensyviai ėmė ginti savo lyderio Rolando Pakso bičiulio Alfrido Putramento ir jo bendrovės „Saulės dovanos“ interesus. Nors pastarojo ginčą su savivaldybe vis dar sprendžia teismas, naujoji valdžia buvo užsimojusi leisti A.Putramentui šalia oro uosto esantį Pupinės kaimą paversti gyvenamųjų namų zona.
Pagal patvirtintą miesto bendrąjį planą teritorija skirta pramonei. Numatytoje teritorijoje nėra atvestų elektros, vandentiekio, kitų komunikacijų.
Nors vieta pagal paskirtį ir triukšmo lygį netinka gyvenamiesiems namams statyti, valdančiosios daugumos užmojus opozicijai sužlugdyti pavyko tik per balsavimą griaunant kvorumą.
Prieš tai tarybos nariams teko išklausyti liberaldemokratų frakcijos nario Audriaus Butkevičiaus pristatymą ir peržiūrėti jo pateiktą vaizdinę medžiagą apie nuostabų Pupinės projektą. Jam priminus, kad šalia statyti numatytos gyvenvietės bus tiesiamas naujas lėktuvų pakilimo takas, dėl kurio triukšmo norma viršys gyvenamiesiems kvartalams keliamus reikalavimus, A.Butkevičius atšovė, kad oro uostą apskritai derėtų iškelti iš Vilniaus, pavyzdžiui, į Karmėlavą.

Susijungė su pramonininkais

Šis klausimas miesto tarybos buvo atidėtas, tačiau A.Putramentas nepasidavė. Netrukus pas Vilniaus merą Juozą Imbrasą apsilankę sostinės pramonininkai prašė jiems sudaryti sąlygas išsikelti iš Senamiesčio į pietinę miesto zoną, netoli Pupinės kaimo.
Viena bėda – teritorijoje nėra infrastruktūros. Susitikime pasirodė ir A.Putramentas, pažadėjęs pasirūpinti komunikacijomis, jeigu jam bus leista Pupinėje statyti butus. R.Pakso bičiulis tikino, kad į susitikimą jį telefonu pakvietęs jam nežinomas mero patarėjas.
Pastarosiomis dienomis A.Putramento ir pramonininkų spaudimas savivaldybei dar labiau padidėjo. Pramonininkai pareiškė į infrastruktūrą investuosiantys mažiausiai 15 mln. litų. Šiomis dienomis spaudoje pasirodė užsakomieji straipsniai, kuriuose pramonininkų ir kai kurių Vilniaus tarybos narių lūpomis piktinamasi savivaldybės neveiklumu ir nenoru, kad iš miesto centro pramonės įmonės būtų perkeltos į pakraštį. Publikacijose neslepiama, kad pramonininkai į teritoriją šalia tarptautinio Vilniaus oro uosto ketina investuoti drauge su A.Putramentu, kuris esą pastatytų nebrangius butus gamyklose dirbantiems darbininkams.

Korupcijos šešėlis

Ant A.Putramento, puoselėjančio planus vykdyti statybas Pupinėje, krinta ir korupcijos šešėlis. Vilniaus apskrities prokurorai tiria tarybos narių papirkinėjimo atvejį. Esą už tai, kad paremtų Pupinės projektą, A.Putramento patikėtinis Andrejus Šneris opozicijos nariui Sergejui Dmitrijevui siūlęs 80 tūkst. litų kyšį.
A.Putramentas neigia bandęs papirkinėti politikus, tačiau „Vilniaus dienos“ žiniomis, A.Šneris yra dirbęs A.Putramento asmeniniu vairuotoju.

Leido paaukštinti pastatus

Dabartinės valdžios sprendimai palankūs ne tik A.Putramentui, bet ir nekilnojamojo turto bendrovei „Eika“, kurioje anksčiau Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas ir Vilniaus vicemeras Arūnas Štaras dirbo direktoriaus pavaduotoju.
Sutapimas – po to, kai vicemeru tapo A.Štaras, miesto taryba leido „Eikai“ Pilaitėje statomus gyvenamuosius namus paaukštinti, nors detalusis planas pakeistas nebuvo.
Posėdyje dalyvavęs Vyriausybės atstovas Jurgis Jurkevičius įspėjo, kad tarybos nariai, priimdami bendrovei palankų sprendimą, pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymą. J.Jurkevičius net pasiūlė Generalinei prokuratūrai ginti viešąjį interesą. Nepaisydami įspėjimų, koalicijos partneriai leido „Eikai“ penkiaaukščius pastatus paversti šešiaaukščiais.
Svarstant klausimą dėl „Eikos“, A.Štaras dalyvavo posėdyje ir taip supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija už tai vicemerą nubaudė tik įspėjimu, nes esą pats A.Štaras parodė iniciatyvą ir į komisiją kreipėsi pats.

Miestiečiai ginasi patys

Bendrovės „Junesta“ užmojus Lazdynėlių rajone, individualių namų panosėje, pastatyti keletą daugiaaukščių laikinai pavyko sutramdyti tik įsikišus patiems gyventojams.
Po savivaldybės langais vilniečiai surengė piketą. Tarybos posėdyje dalyvavusi Lazdynėlių gyventojų atstovė Daina Balčėtienė bandė įtikinti politikus, kad pastačius daugiabučius, pablogėtų gyvenimo sąlygos. Teritorijoje nėra nei gatvių, nei aikštelių, tad automobiliais bus užstatytos visos pamiškės.
Valdantieji liberaldemokratai nenorėjo klausytis juos rinkusių gyventojų verksmų. Frakcijos narys Olegas Gluchovas piktinosi, kad draudžiant statybas Lazdynėliuose ginama prabanga.
Jo bendražygis Gediminas Rudžionis, vadovaujantis savivaldybės Ekonomijos ir finansų komitetui, tvirtino, kad leidimų statyti laisva ranka nederėtų žarstyti tik Senamiestyje, o kas ką statys už jo ribų – ne taip jau svarbu.
Vis dėlto taryba nusprendė atidėti „Junestos“ prašymą, tačiau posėdžiui pirmininkaujantis meras Juozas Imbrasas nesuformulavo nei tolesnio projekto svarstymo tikslo, nei uždavinių.

Giliai įsišaknijusi tradicija

Verslininkų interesų propagavimas Vilniaus savivaldybėje nėra naujiena, veikiau giliai įsišaknijusi liga.
Ankstesni miesto šeimininkai Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovai ir jų lyderis Artūras Zuokas nuo 2001 m. daug dėmesio skyrė koncernui „Rubicon“. Dėl jo LiCS paaukojo ne tik miestiečių, bet ir kai kurių partiečių pasitikėjimą. Iš partijos pasitraukė dalis politikų, vėliau įkūrusių Liberalų sąjūdį.
Vienas akivaizdžiausių verslininkų ir politikų draugystės pavyzdžių – koncernui „Rubicon“ skirtas 60 hektarų valstybinės žemės sklypas, kuriame stovi „Siemens“ arena, automobilių centras, „Vichy“ vandens pramogų parkas ir kyla daugiaaukščiai komerciniai pastatai su gyvenamosiomis patalpomis.
Šį sklypą Vyriausybė 1999 m. skyrė sostinės savivaldybei tikėdamiesi, kad žemė bus naudojama vilniečių pramogoms ir laisvalaikiui. Savivaldybė sklypą perdavė bendrovei „Ogmios Astra“, kuri vėliau virto Vilniaus pramogų parku. Bendrovę netrukus įsigijo „Rubicon“.
Minėtiems statiniams dažniausiai lengvatinėmis sąlygomis leidimus išdavė savivaldybė, kuriai vadovavo A.Zuokas. Iškilus arenai savivaldybės administracija įsipareigojo kasmet už 1,5 mln. litų pirkti paslaugų iš bendrovės „Universali arena“ (buvusios „Rubicon Eventus“), nors rinkoje būta ir kitų panašias paslaugas teikiančių bendrovių.
Negana to, kad iš statybų gautame sklype koncernas turėtų uždirbti nemažą pelną, dovanotoje teritorijoje komunikacijas atvedė ir automobilių stovėjimo aikšteles vilniečių lėšomis įrengė taip pat savivaldybė.