Moksleivių maitinimą Vilniuje organizuojančių įmonių atstovai kreipsis pagalbos į Seimo narius. Jie sunerimę dėl rengiamos naujos higienos normos, kuriai įsigaliojus nuo kitų mokslo metų mokyklų bufetuose būtų draudžiama prekiauti saldėsiais.
Trijų mėnesių skolos
Nauja tvarka esą galutinai sužlugdytų ir taip vos kvėpsinčius smulkiuosius verslininkus.
"Mes neišgyvensime. Tai – diskriminacinis sprendimas, iškreipiantis lygios konkurencijos sąlygas. Bufeto pajamomis aš išlaikau socialiai remtinus vaikus. Neįsivaizduoju, kaip versčiausi, sumažinus bufetų asortimentą", – kalbėjo už vienos sostinės mokyklos auklėtinių maitinimą atsakingos įmonės vadovė Dalia Akopianienė.
Maitintojams Vilniaus savivaldybė turi padengti socialiai remtinų šeimų vaikams ruošiamo maisto gamybos išlaidas. Tačiau iš skolų neišbrendanti valdžia vėluoja vykdyti įsipareigojimus. Valgyklų savininkams miestas skolingas dar už rugsėjį.
"Jei nesumokėčiau maisto produktų tiekėjams, jie kaipmat nustotų vežti prekes. O kur dar atsiskaitymai už komunalines paslaugas, mokesčiai valstybei! Mes vėluoti negalime. Pajamos iš bufeto neleidžia procesui sustoti. Nustačius naują higienos normą, užtikrinti nenutrūkstamą maitinimą būtų sunku", – svarstė D.Akopianienė.
Uždraus ir "Maximai"?
Nesveiku maistu bus paskelbta viskas, kas vaikams gardžiausia: saldainiai, šokoladai, vafliai, gaivieji gėrimai, traškučiai. Tai produktai, kuriuose cukraus ar druskos kiekis šimte gramų viršys mitybos specialistų nustatytą normą.
"Naujas draudimas galios tik bufetams ir mokyklų valgykloms. Šalia mokyklų esantys prekybos centrai, kitoje gatvės pusėje stovintys kioskai ir toliau sėkmingai pardavinės prekes, kuriomis negalėsime prekiauti mes. O gal nepilnamečiams nusipirkti šokoladą bus draudžiama ir "Maximose"?" – parengtame kreipimesi retoriškai klausia Sietuvos vidurinėje mokykloje ir Juventos gimnazijoje moksleivių maitinimu besirūpinanti Valė Vilkuotienė.
Moteris pabrėžė, kad mokyklų valgyklų savininkai pasisako už sveiką mitybą. "Tačiau draudimais sveikos visuomenės neišauginsime – reikia švietimo, reikia keisti įpročius. Kodėl visuomenės sveikatos centrai mokyklose draudžia tuos produktus, kuriuos patys leido įvežti į Lietuvą ir pardavinėti? Mokiniai per pertraukas bėgs į parduotuves, vėluos į pamokas, išaugs nelaimingų atsitikimų tikimybė, susirgimo gripu atvejų. Reikia žiūrėti į realų gyvenimą, o ne į kažkokią normą. Galime vienpusiškai teigti, kad vaikų dantys genda dėl saldumynų, bet neužmirškime pasidomėti, ar jie valo dantis", – kalbėjo V.Vilkuotienė.
"Aš traškučiais neprekiauju, tačiau mokyklos koridoriuose vis tiek mėtosi jų pakeliai", – pritarė jai D.Akopianienė.
Sekame kaimynų pėdomis
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė atkreipė dėmesį, kad darbo grupė galutinių sprendimų dėl naujos higienos normos dar nėra priėmusi. Tačiau dėl principinių dalykų esą susitarta.
"Verslininkai gina savo interesą. Mūsų interesas – kad vaikai mokyklose valgytų tinkamą ir būtinai karštą maistą. Produktai, parduodami automatuose ar bufetuose, visame pasaulyje vadinami konkuruojančiu maistu. Jie nėra nesveiki, juos leidžiame įsivežti, jie nenuodingi, bet jie patrauklesni vaikams, kuriems pirmiausia vertėtų valgyti ne saldumynus, bet rimtą maistą. Konkurenciją norime pašalinti", – pasakojo A.Razmienė.
Panašiu keliu 2006 m. nuėjo britai, 2007 m. – mūsų kaimynai latviai. "Draudimų politika pasiteisino. Pasaulinė sveikatos organizacija turėjo pastabų, kad Rytų Europos šalys esą nesistengia pagerinti vaikų mitybos kokybės. Norime padėtį taisyti", – kalbėjo A.Razmienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad bandelės, sausainiai, jogurtas, vaisiai bufetuose nebus draudžiami. "Pastebėjome, kad bufetuose, švelniai tariant, iškišama viskas, kas nelabai net prekybos centruose perkama. Neaiškios kilmės ledinukai su dažikliais, vaisvandeniai. Taip neturėtų būti – gera mityba atsiliepia ir mokslo rezultatams", – įsitikinusi A.Razmienė.
Parlamentinio Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė saldiklių ir konservantų išgujimu iš mokyklų apsiriboti nežada. Ji jau kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su siūlymu iš mokyklų pradanginti ir energinius gėrimus.
"Vienas mokinukas po keturių skardinių energinio gėrimo, kuriam prasidėjo didžiuliai širdies permušimai, atsidūrė reanimacijos skyriuje. Ar tai normalu? – piktinosi Seimo narė. – Jei yra nesklandumų dėl apmokėjimo tvarkos, ar vėluojama atsiskaityti su maitintojais, tai neturi nieko bendra su produktų kokybe."
Janina Tutkuvienė, profesorė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja
Jei žiūrėtume, kaip kito mūsų vaikų kūno sudėjimas ir kiek buvo nutukusių vaikų 1965, 1985, 2000 ir 2008 m., pamatytume įdomią tendenciją. Mažiausiai nutukimo atvejų ir liesiausi vaikai buvo apie 2000 m. Tada naudojome mažiausiai mėsos ir saldžių produktų, daugiau košių. Mėsos ir riebalų kiekis buvo optimalus. Tai, matyt, sutapo su buvusia Rusijos ekonomine krize. Paskui atsigavo ekonomika, įstojome į ES. Atsirado greitojo, pigaus maisto, parduotuvėse ėmė plisti pusfabrikačiai. Pakito gyvenimo stilius, vis dažniau vaikai laiką leidžia prie kompiuterių. Mažėjantis fizinis aktyvumas ir plintantys nesveikos mitybos principai darė savo darbą. Atėjo kritinis momentas, kai išprovokuojamas ir kūno kitimas. 2005–2007 m. tyrimuose labai blogų dalykų dar nematėme. Nors jau buvo pirmi grėsmių požymiai, dar buvome prie pačių liesiausių Europoje. Tačiau jau 2008–2009 m. tyrimas, ypač turint galvoje ikimokyklinio amžiaus vaikus, parodė, kad nutukimo atvejų akivaizdžiai daugiau. Mūsų vaikai sudėjimu jau niekuo nesiskiria nuo kitų šalių vaikų. Tikro nutukimo atvejų turime dar gerokai mažiau, bet su antsvorio problemomis susiduriame lygiai taip pat dažnai kaip daugelis kitų šalių. Paauglių padėtis kiek geresnė. Mūsų paaugliai kol kas šiek tiek liesesni nei kitų pasaulio valstybių. Tačiau tarp Lietuvos paauglių yra gerokai daugiau jaunuolių, turinčių antsvorio, ar nutukusių nei 2000–2002 m. |
---|
Iš mokyklų iškrapštė aparatus
Sveikatos apsaugos ministrui 2008 m. vasarį patvirtinus naują higienos normą, keletą metų vykusi diskusija dėl užkandžių aparatų draudimo mokyklose buvo baigta.
Pagal naują higienos normą nuo praėjusių metų pradžios griežtai ribojamas užkandžių aparatų asortimentas. Dabar juose galima pardavinėti tik sveiką maistą, o šio reikalavo nevykdantys mokyklų vadovai baudžiami.
Mokyklose įrengtuose automatuose negalima pardavinėti bulvių traškučių ir kitų riebaluose virtų gaminių, saldainių, konditerijos gaminių su kremu ar šokoladu, genetiškai modifikuoto maisto, riebių produktų, kurie turi daugiau nei 21 g riebalų 100 g produkto.
Naujausi komentarai