Quantcast

Greitoji mada: kada tapsime abstinentais?

Greitosios mados terminas naudojamas pigiems, masinės gamybos drabužiams, kurie labai greitai ateina ir išeina iš mados, apibūdinti. Daugelis mažmeninės prekybos įmonių per savaitę įtraukia po kelis naujus madingus produktus, kad išliktų konkurencingos rinkoje.

Didžioji pasaulio teršėja

Greitoji mada demokratiška – ji sudaro galimybę nebrangiai puoštis naujais drabužiais, tačiau retai kada susimąstome apie nematomąją jos pusę.

Greitosios mados produkciją siūlantys gamintojai dažnai naudoja pigią darbo jėgą. Dauguma fabrikų yra įsikūrę trečiojo pasaulio šalyse, žmonės juose dirba už mažą algą ir itin prastomis sąlygomis.

Pavyzdžiui, Bangladeše darbuotojai per mėnesį uždirba 29 eurus, jie priversti dirbti nuo 14 iki 16 valandų per dieną ir dažnai pavojingomis darbo sąlygomis. Negana to, dažnai įdarbinami ir vaikai.

Milžiniškais kiekiais trečiojo pasaulio šalyse gaminami produktai daro didžiulę žalą planetai. Anot "Vice News" pranešimo, drabužių pramonė išskiria daugiau šiltnamio efektą sukuriančių dujų per metus nei visi tarptautiniai skrydžiai ir laivyba kartu sudėjus.

"Greenpeace" atliktas tyrimas atskleidė, kad daugumoje drabužių rasta pavojingų cheminių medžiagų, kurios teršia aplinką, atsidūrusios sąvartyne nuodija dirvožemį.

Negana to, daugybė greitosios mados drabužių yra pagaminti iš nenatūralių sintetinių medžiagų, kurios gamtoje yra itin sunkiai arba nesuyra apskritai. Dėl šių ir kitų priežasčių greitoji mada yra trečia pagal dydį pasaulio teršėja.

Išmokime pasakyti "ne"

Dėl greitosios mados pasiūlos ir nevaldomo noro pirkti braška mūsų spintos, auga išmetamų drabužių kalnai... Geriausias sprendimas būtų mažinti vartotojiškumą, bet kaip?

Verta išmokti keletą taisyklių. Svarbiausia jų: kokybė svarbiau už kiekybę.

Pasistenkime mažinti perkamų drabužių skaičių. Kuo rečiau pirksime naujų ir pigių drabužių, tuo mažiau propaguosime greitąją madą.

Rinkimės dėvėtų drabužių parduotuves, kuriose visada galima atrasti tikrų lobių.

Investuokime į tvarią, ekologišką madą. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gausu dizainerių, kurie siūlo šiek tiek brangesnius, tačiau kokybiškus drabužius, kurių gamybos procesas neteršia gamtos ir neišnaudoja darbuotojų.

Pirkime vietinės gamybos drabužius. Jų gamyba neįtraukia žmonių iš trečių šalių, nėra eksportavimo / importavimo išlaidų.

Sunku pakeisti mąstymą

Vis dėlto imti ir pakeisti savo gyvenimą nėra lengva. Reikia valios atsispirti reklamoms ir prieinamoms kainoms. Nauji, ekologiški ir tik tvarią madą propaguojantys drabužiai, palyginti su greitosios mados kompanijų siūlomais, kainuoja brangiau.

Su iššūkiais susiduria ne tik pirkėjai, bet ir dizaineriai, kurie propaguoja ne greitą, bet tvarią ir ekologišką madą. Drabužius iš perdirbto džinso kurianti dizainerė Simona Uvarovaitė teigia, kad ne kiekvienas klientas supranta tvarios mados svarbą.

"Vienas iš pagrindinių iššūkių yra gamybos procesas, – aiškina prekės ženklo "Yours Again" įkūrėja. – Gaminio estetika man yra labai svarbi, todėl gamybos procesą reikia atidžiai kontroliuoti.  Taip pat ne kiekvienas siuvėjas nori apsiimti dirbti tokį kruopštų, ne masinės gamybos darbą. Kitas iššūkis – rasti klientą Lietuvoje. Kol kas dauguma užsakymų yra iš užsienio, kadangi ne kiekvienas lietuvis gali sau leisti išleisti daugiau tvarios mados produktams. Be to, dar yra nemažai manančių, kad dėvėtas džinsas yra kažkuo prastesnis už naujus produktus, todėl klientą reikia informuoti ir įtikinti."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių