Quantcast

Ilzenbergo dvaras turtėja gamtos retenybėmis – išdygo milžiniški grybai

Vos per kelerius metus iš visiškų griuvėsių prikeltas Rokiškio rajono Ilzenbergo dvaras tapo ne tik ekologiško ūkininkavimo pavyzdžiu, kultūros ir turizmo centru, bet turtėja ir gamtos retenybėmis.

Tarsi įsižeidę, kad nuo šių metų buvo išbraukti iš Lietuvos Raudonosios knygos, prie dvaro šimtamečio parko ėmė dygti didžiuliai balti grybai, kurie gali užaugti iki metro skersmens ir sverti iki 16 kilogramų, nors dažniausiai užauga iki arbūzo dydžio.

Mokslininkai šiuos grybus vadina didžiąja langermanija, o paprasti žmonės – didžiuoju kukurdvelkiu. Kauno marių regioninio parko vyriausiasis specialistas biologas Mindaugas Kirstukas pasakoja, kad šiemet šių retų grybų pagausėjo visoje Lietuvoje. „Tai nėra jokia anomalija, bet šią vasarą jiems tinka ir drėgmė, ir temperatūra, ir matyt, kai kurios kitos sąlygos“, – svarsto specialistas.

M. Kirstuko teigimu, didysis kukurdvelkis yra normalus laukinis grybas, bet miške aptinkamas retai, nebent atviroje laukymėje ar prie keliuko – jis mėgsta šviesą ir šilumą. Dažniausiai jis auga dirbamuose laukuose, ypač ten, kur būdavo šiaudai padeginami – ten po metų ar poros gali užaugti ir kukurdvelkių. Kai išdygsta, kitais metais galima nebesitikėti.

Per naktį neužauga

Visiems grybams reikia daugiau drėgmės. Pagal tai skiriasi ir rūšys, todėl vieni auga daugiausia pavasarį, kiti – vasarą, rudenį, o yra ir grybų, pavyzdžiui, ugniabūdės, kuriems labiau tinka žiemos atodrėkis. Kukurdvelkiai auga liepą-rugpjūtį, o pavasarį ar rudenį jų rasti nepavyks.

Pasak M. Kirstuko, didieji kukurdvelkiai nėra išskirtiniai grybai, bet įdomūs tuo, kad užauga dideli. Gal dėl to apie juos ir nebūtų dalykų prikurta. Pavyzdžiui, kai kas rašo, kad jie užauga per naktį. „Tikri niekai, – sako M. Kirstukas. – Tokiu atveju jis akyse pūstųsi. Jam užaugti reikėtų bent trijų parų.“

Jo teigimu, tai valgomas grybas, bet jo ragauti neteko, nes iki šių metų sausio jis buvo Raudonojoje knygoje. „Kolega botanikas sakė, kad skonis įdomus, minkštos švelnios struktūros, o verdant gabaliukais, susitraukia. Pažįstu šimtus grybų rūšių. Galiu vieną kitą paragauti, bet valgau tik pagrindinius – nebent badas užeitų. Grybas – ne dešra. Jo neprisivalgysi.“

Didysis kukurdvelkis, kaip ir mažieji jo broliukai, per savaitę kitą susensta. Jų žievė iš pradžių paruduoja, o paskui viduje lieka į poroloną panaši masė su sporomis – smagiau palietus, pasklis jų debesėlis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

„raudonikiai" ir amerikoniškos poniabudės

 „raudonikiai" ir amerikoniškos poniabudės portretas
Prieš metus buvome nustebę, kai sužinojome, kad Pamario miškeliuose, Neringoje augo keisti „raudonikiai". kurių kotai ne balti, o oranžiniai. Jie pavadinti balsevičiukais..Klimatas daro savo darbą. Sporos gali atkeliauti ne tik oru bet ir su kalnapušių šaknų dirvožemiu. Taip pat pasirodė Š. Amerikos grybai - ravanelio poniabudėlė, primenanti vyrišką lytinį organą. Tai invaziniai grybai Lietuvoje.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių