- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos per kelerius metus iš visiškų griuvėsių prikeltas Rokiškio rajono Ilzenbergo dvaras tapo ne tik ekologiško ūkininkavimo pavyzdžiu, kultūros ir turizmo centru, bet turtėja ir gamtos retenybėmis.
Tarsi įsižeidę, kad nuo šių metų buvo išbraukti iš Lietuvos Raudonosios knygos, prie dvaro šimtamečio parko ėmė dygti didžiuliai balti grybai, kurie gali užaugti iki metro skersmens ir sverti iki 16 kilogramų, nors dažniausiai užauga iki arbūzo dydžio.
Mokslininkai šiuos grybus vadina didžiąja langermanija, o paprasti žmonės – didžiuoju kukurdvelkiu. Kauno marių regioninio parko vyriausiasis specialistas biologas Mindaugas Kirstukas pasakoja, kad šiemet šių retų grybų pagausėjo visoje Lietuvoje. „Tai nėra jokia anomalija, bet šią vasarą jiems tinka ir drėgmė, ir temperatūra, ir matyt, kai kurios kitos sąlygos“, – svarsto specialistas.
M. Kirstuko teigimu, didysis kukurdvelkis yra normalus laukinis grybas, bet miške aptinkamas retai, nebent atviroje laukymėje ar prie keliuko – jis mėgsta šviesą ir šilumą. Dažniausiai jis auga dirbamuose laukuose, ypač ten, kur būdavo šiaudai padeginami – ten po metų ar poros gali užaugti ir kukurdvelkių. Kai išdygsta, kitais metais galima nebesitikėti.
Per naktį neužauga
Visiems grybams reikia daugiau drėgmės. Pagal tai skiriasi ir rūšys, todėl vieni auga daugiausia pavasarį, kiti – vasarą, rudenį, o yra ir grybų, pavyzdžiui, ugniabūdės, kuriems labiau tinka žiemos atodrėkis. Kukurdvelkiai auga liepą-rugpjūtį, o pavasarį ar rudenį jų rasti nepavyks.
Pasak M. Kirstuko, didieji kukurdvelkiai nėra išskirtiniai grybai, bet įdomūs tuo, kad užauga dideli. Gal dėl to apie juos ir nebūtų dalykų prikurta. Pavyzdžiui, kai kas rašo, kad jie užauga per naktį. „Tikri niekai, – sako M. Kirstukas. – Tokiu atveju jis akyse pūstųsi. Jam užaugti reikėtų bent trijų parų.“
Jo teigimu, tai valgomas grybas, bet jo ragauti neteko, nes iki šių metų sausio jis buvo Raudonojoje knygoje. „Kolega botanikas sakė, kad skonis įdomus, minkštos švelnios struktūros, o verdant gabaliukais, susitraukia. Pažįstu šimtus grybų rūšių. Galiu vieną kitą paragauti, bet valgau tik pagrindinius – nebent badas užeitų. Grybas – ne dešra. Jo neprisivalgysi.“
Didysis kukurdvelkis, kaip ir mažieji jo broliukai, per savaitę kitą susensta. Jų žievė iš pradžių paruduoja, o paskui viduje lieka į poroloną panaši masė su sporomis – smagiau palietus, pasklis jų debesėlis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų1
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...