- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Anot kenkėjų kontrolės ekspertų, nepaisant to, kad prasidėjo kalendorinis ruduo, kenkėjų vasaros sezonas tęsiasi. Musės bei širšės ir toliau aktyviai drumsčia ramybę.
Nenurimstantis zyzimas ir pavojus sveikatai
Musės yra bene plačiausiai visame pasaulyje paplitusi skraidančių vabzdžių rūšis, žmonijai žinoma nuo neatmenamų laikų, o akistata su jomis gali net tik sugadinti nuotaiką, bet ir stipriai pakenkti sveikatai.
Anot biologo, kenkėjų kontrolės eksperto Liutauro Grigaliūno, nors musės nėra tiesiogiai pavojingos žmonėms, jų gyvenimo būdas ir įpročiai gali lemti sveikatos sutrikimus. Musės yra potencialios tokių ligų, kaip vidurių šiltinė, cholera, bakterinė dizenterija, hepatitas, akių uždegimas, poliomielitas, tuberkuliozė ir kt., platintojos.
„Musės mėgsta nešvarias vietas, dauginasi įvairiose gendančiose organinės kilmės medžiagose, o ieškodamos maisto ar veisimosi vietų dažnai zuja netoli maisto produktų, todėl bakterijoms pasklisti nuo musių galūnių ar išmatų pakanka kelių sekundžių, ypač kai musės tupia ant nepridengto maisto. Gyventojai pasakoja atvejų, kai iš šaldiklio išimtoje mėsoje, praėjus vos pusvalandžiui, buvo padėti kiaušinėliai“, – komentuoja L. Grigaliūnas.
Kol sezonas nesibaigė
Musių aktyvumo laikotarpis baigiasi, kai oro temperatūra nukrinta žemiau 10 laipsnių šilumos. Tada vabzdžių medžiagų apykaita sulėtėja ir saugiai pasislėpusios musės žiemoja laukdamos pavasario šilumos. Visgi užsitęsus vasarai reikia imtis papildomų priemonių, kad musių apgultis būtų suvaldyta.
Gyventojai pasakoja atvejų, kai iš šaldiklio išimtoje mėsoje, praėjus vos pusvalandžiui, buvo padėti kiaušinėliai.
„Kaip ir pavasario pradžioje, pirmiausia rekomenduojame specialiais tinkleliais dengti varstomus langus ir duris, kad musės negalėtų taip lengvai patekti į patalpas. Tiek patalpose, tiek atvirose vietose lauke būtina nuo musių saugoti maistą, o atliekas laikyti sandariose talpose. Gyvenamosiose patalpose, sodybose, biuruose ir kitose patalpose galima naudoti patentuotas led technologija veikiančias lempas, kurios privilioja ir sunaikina skraidančius vabzdžius. Labai dažnai įvairios musės žiemą praleidžia žmogaus nešildomose patalpose, o pavasarį sušilusios iš karto spiečiumi užplūsta patalpas, tuomet gali tekti imtis ir cheminių kovos metodų“ – apie prevencijos ir naikinimo priemones primena kenkėjų kontrolės specialistas L. Grigaliūnas.
Šiltesnė vasara – daugiau ir širšių
Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertai, netrūksta nusiskundimų ir širšėmis. Nors rudens antroje pusėje nukritus temperatūrai dauguma širšių mirs, kol kas jų keliamas pavojus gyventojų sveikatai labai realus.
Kaip pasakoja vienas Plungės gyventojas, širšių kolonija neseniai įbaugino visus namiškius. Širšės iš pradžių įsikūrė išorinėje namo sienoje po palange, pabandžius jas iš ten išprašyti, vabzdžiai pasklido po namus. Nors širšes iš patalpų pavyko išvaikyti, o plyšius išorėje užtaisyti, po kelių dienų paaiškėjo, kad širšių liko sienoje esančiuose oro tarpuose. Tuomet beliko kviesti specialistus, kurie geliančius „svečius“ išnaikino specialiomis priemonėmis.
„Pasisekė, kad nė vienas iš namiškių nebuvo alergiškas širšėms, nes užplūdusios namus, jos ėmė mus gelti. Baisu net pagalvoti, kaip visa ši kova būtų pasibaigusi, jei ne specialistai“, – grėsmingą situaciją reziumavo plungiškis.
Pasak L. Grigaliūno, rugsėjo mėnesį širšių kolonijos būna jau pasiekusios savo maksimalų dydį, o laikantis šiltiems orams širšės būna ypatingai aktyvios. Alergiškiems žmonėms širšių įgėlimas gali sukelti stiprias alergines reakcijas, net anafilaksinį šoką. Tokiu atveju delsimas suteikti pirmąją pagalbą gali baigtis net mirtimi.
„Širšės dažniausiai gelia tik tada, kai kas nors jas suerzina, be to, viena širšė gali gelti ne vieną kartą, nes įkandimo vietoje ji nepalieka geluonies. Svarbiausias patarimas susidūrus su širšėmis – jokiu būtu negalima patiems judinti širšių lizdo. Be to, būtina žinoti, kad parduotuvėje įsigytos priemonės purškimas gali tik dar labiau sudirginti kenkėjus. Apibendrinant Plungėje nutikusią istoriją, reikia pabrėžti, kad užsandarinti lizdo angas taip pat nėra gera mintis: širšės tikrai prasigrauš kitą įėjimą arba išėjimą, be to, suirzusios puls smarkiau“, – perspėja bendrovės „Dezinfa“ biologas L. Grigaliūnas.
Įdomūs faktai
Kiekvienas musės akies lęšis veikia savarankiškai ir mato tik atitinkamą aplinkos dalį. Musių akys geba apdoroti 300 kadrų per sekundę, o žmogaus akis gali matyti tik 24 kadrus per sekundę.
Širšės priklauso vapsvų šeimai, o didžioji dauguma širšių rūšių yra kilusios iš Azijos. Šiame žemyne paplitusi Azijos gigantiškoji širšė gali išaugti net iki 6 cm ilgio, dažnai minta bitėmis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...
-
JT: praėjusiais metais buvo pasiekti pasauliniai karščio rekordai
Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) antradienį paskelbė metinę klimato būklės ataskaitą, kurioje patvirtino preliminarius duomenis, rodančius, kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. ...
-
Kviečia stebėti tiesioginę transliaciją iš jūrinių erelių lizdo2
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus kviečia stebėti tiesioginę transliaciją iš jūrinių erelių lizdo. ...