- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Giras, Giedriukas, Gifanas – tokius vardus vaikai dovanojo trims stumbrų jaunikliams, vasarą gimusiems Pašilių stumbryne, kurį prižiūri VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninis padalinys. Įskaitant tris naujuosius narius, šiuo metu Pašilių stumbryne gyvena dvidešimt stumbrų – 9 patinai, 8 patelės ir 3 jaunikliai.
Praeitą savaitę Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Pašilių stumbrynas į atvirų durų dieną sukvietė aplinkinių rajonų darželių auklėtinius ir pradinių klasių moksleivius. Į stumbryną sugužėję apie 70 mažųjų gamtos mylėtojų siūlė vardus trims stumbrų jaunikliams.
„Dauguma tampame miestų žmonėmis ir gamtą labiau pažįstame iš kompiuterių ekranų, tad džiugu, kad puoselėjamos tokios tradicijos auginti sąmoningą, gamtą mylinčią kartą. Pašilių stumbryne miškininkai jau daugybę metų kviečia vaikus sugalvoti vardų čia gimusiems stumbrų jaunikliams. Vaikams tai nuotykis ir pažintis su saugomais girių galiūnais“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.
„Stumbrų patelės jauniklius veda kas antrus metus, kasmet jų būna nuo vieno iki keturių. Šią vasarą Pašilių stumbryne gimė net trys patinėliai. Renkant vardus stumbriukams yra tik viena taisyklė: stumbro vardas turi pradidėti raidėmis „Gi“. Tad fantazijai vietos daug, stumbriukų vardynos visada būna linksma šventė“, – pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas.
Ir šį kartą vaikai sugalvojo ir užrašė visą šūsnį vardų. Trys vardai, suteikti stumbrų jaunikliams, iš gausybės buvo ištraukti burtų keliu – tai Giras, Giedriukas, Gifanas. Šventės akcentu tapo didžiulis tortas varduvininkams – vaikai jį sudėliojo iš obuolių, morkų, cukrinių runkelių ir kitų daržovių, kurias stumbrai šlamštė su pasigardžiavimu.
Pagal tarptautinį susitarimą, Lietuvoje gimusiems stumbrams suteikiami vardai, prasidedantys raidėmis „Gi“. Pirmasis Lietuvoje gimęs stumbras buvo pavadintas Giriniu. Šiuo metu Pašilių stumbryne gyvena patinai Girius, Gimis, Gifris, Gipolas, Gipokis, Gipordas, Gilius II, Gigas, Gilas ir patelės Giazabota, Giedrė, Gira, Gizopa, Gipota, Gimba, Girna, Polalfa. Pastarosios vardas išsiskiria, nes ji atvežta iš Lenkijos pagal mainų programą.
„Bendradarbiaujame su kaimyninės Lenkijos Niepolonicos miškų urėdija. Kad butų išvengta kraujomaišos, mainomės stumbrais“, – pasakoja Giedrius Bronušas.
Stumbrai gali išgyventi iki trisdešimties metų. Pašilių stumbryne šiuo metu trys vyriausios patelės yra sulaukusios po 16 metų. Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio prižiūrimas Pašilių stumbrynas užima beveik 50 hektarų aptvertą plotą, kurio didžioji dalis apaugusi mišku. Aptvaras padalintas į dvi dalis, kad galėtų gyventi dvi stumbrų bandos. Pašilių stumbryną vidutiniškai per metus aplanko apie 18 tūkst. lankytojų iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų. Šiuo metu vienas pagrindinių valstybinių miškų urėdijos veiklos prioritetų – sėkmingai užbaigti valstybinių miškų valdymo konsolidaciją, apjungti įmonės padalinių bendrąsias administracines funkcijas, centralizuotai organizuoti medienos ruošą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...