- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors pastarųjų savaičių orai nedžiugina saulės mėgėjų, stovyklavimo entuziastai vis tiek nepraleidžia progos atsipūsti gamtoje. Artėjantis Žolinių laisvadienis – kone paskutinė galimybė pasimėgauti iškyla su draugais ir naktimi po atviru dangumi. Juk lietuviška vasara yra neatsiejama nuo naktų gamtoje su draugais, šeima, gardėsių keptų ant laužo ir, deja, dažnai – traumų. Draudimo ekspertai dalijasi patarimais, kaip maloniai stovyklauti gamtoje ir būti saugiems.
Pastaraisiais „Eurostat“ duomenimis, stovyklavimo mėgėjų rojus – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija ir Olandija. Ten – daugiausia įspūdingų stovyklaviečių visoje Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje tinkamų ir oficialių vietų turistams leisti naktį po atviru dangumi yra net 8106. Tiesa, nors Lietuvos skaičiai kur kas santūresni – 2017 m. suskaičiuotos 29 oficialios stovyklavietės, šalis gali pasigirti patogiomis ir turistams pritaikytomis vietomis iškylauti ir stovyklauti. Nesvarbu kur – užsienyje ar Lietuvoje – naktis leidžiant po atviru dangumi svarbu pasirūpinti savo saugumu.
Dažniausia trauma stovyklaujant – nudegimas
Tikriausiai nenustebins tai, kad kone dažniausiai stovyklaujant patiriama trauma – nusideginimas. Kepiniai ant žarijų ar pasisėdėjimai šalia laužo gali baigtis gana skaudžiai. Pavyzdžiui, vos prieš kelerius metus ne gyvybės draudimo kompanijos ekspertams teko susidurti su atveju, kai sprogo virš ugnies šildomas zefyras ir sužeidė vaiko veidą. Draudikai fiksuoja, kad bent keletas nudegimo atvejų pasitaiko kiekvieną vasarą ir vidutinė tokio įvykio žala gali siekti nuo 150 iki 800 eurų.
„Žalos nusideginus būna gana didelės, todėl neatsargus elgesys atsieina brangiai. Būtent neatsargumas stovyklaujant ir sukelia daugiausiai pavojų. Pavyzdžiui, žiebti laužą neperskaičius degaus skysčio naudojimosi instrukcijos gali būti itin pavojinga. Gamtoje taip pat vertėtų atsargiau naudotis ir kepsninėmis“, – pataria „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas Linas Laugalis.
Vis dėlto, jeigu nusideginimo išvengti nepavyko, specialistai rekomenduoja 10-15 minučių nudegusią vietą palaikyti po tekančiu šaltu vandeniu. Taip pat ant nudegimo galima uždėti vandeniu suvilgytą skiautę – tokį kompresą reikia keisti kas 2-3 minutes. Tai ne tik sumažins skausmą, bet ir neleis nudeginimui paveikti audinių bei pažeisti gilesnių odos sluoksnių.
Šių metų vasarą užfiksuotas Laimo ligos pikas
Nusideginti ugnimi nėra vienintelė rizika, galinti ištikti stovyklaujant – gamtoje susiduriama ir su sveikatai pavojingais vabzdžiais. Kone daugiausiai sutrikimų sukelia erkės įkandimas. Šie gyviai aktyviausi būna ankstyvą pavasarį ir grėsmingi išlieka iki pat vėlyvo rudens. L. Laugalis įspėja, kad erkės dažniausiai tyko drėgnuose miškuose, vėsesnėse vietose ir aukštose žolėse pamiškėse.
Padidėjęs erkių aktyvumas reiškia ir išaugusią riziką užsikrėsti jų pernešamomis ligomis. Ekspertas teigia, jog šių metų vasarą fiksuojama itin daug erkių sukeliamos Laimo ligos atvejų – jau pirmąjį vasaros mėnesį dėl šios diagnozės į draudimo kompaniją kreipėsi daugiau nei 10 asmenų. Susirgus Laimo liga žala gali siekti nuo 100 iki 300 eurų.
„Šiais metais Laimo liga dažniau nustatoma suaugusiems asmenims. Pasitaiko atvejų, kai asmuo net nepastebi, kad jam įkandusi erkė – liga nustatoma tik po kurio laiko, pasireiškus pirmiesiems simptomams. Pastebėjus įsisiurbusią erkę ir pajutus silpnumą, pakilus kūno temperatūrai ar įkandimo vietoje atsiradus raudonai dėmei – reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – teigia L. Laugalis.
Erkių išvengti padės dėmesys aprangai ir kantrybė
Norint apsisaugoti nuo erkės įkandimo ir išvengti kontakto su šiuo vabzdžiu, rekomenduojama miškuose bei parkuose vaikščioti pėsčiųjų, pažintiniais takais ir neiti apaugusiais, nesutvarkytais takeliais. Taip pat nepatartina sėdėti ar gulėti tiesiogiai ant žolės – reikėtų pasikloti antklodę, kilimėlį ar kitą turimą paklotą.
„Be viso to, stovyklaujant gamtoje patariama vilkėti šviesius drabužius – taip bus lengviau pastebėti ropojančią erkę. Ypač tada, kai jos itin aktyvios, vertėtų, kiek įmanoma, uždengti atviras kūno vietas. Taip pat nuo erkių apsisaugoti gali padėti ir šiuos gyvius atbaidančios priemonės. Galiausiai, grįžus iš gamtos reikia labai atidžiai apžiūrėti savo kūną, o ypač – erkių mėgstamas kūno vietas: kojas, pažastis, juosmens sritį, galvą, kaklą ir ausis“, – pataria L. Laugalis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į kovų lizdus jų perėjimo laikotarpiu1
Padaugėjo pranešimų dėl neteisėto kovų lizdų perkėlimo, todėl Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., kai šie paukščiai peri ir augina jauniklius, draudžiama perkelti, ardyti ar ...
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų4
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...