- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvieną pavasarį zoologijos sodo gyventojus džiugina bundanti gamta, sugrįžtanti saulės šiluma. Šiuo laikotarpiu lengviausiai pastebimi paukščiai. Nuo ankstyvo ryto girdisi jų džiaugsmingas čiulbėjimas. Pagrindinis jų rūpestis šiuo laikotarpiu pasirinkti tinkamą perėjimui teritoriją. Lūšys, snieginiai leopardai, tigrai, arktiniai vilkai, rudosios lapės, mažosios Azijos laputės korsakai, stumbrai, kupranugariai ir kiti zoologijos sodo gyvūnai tampa aktyvesni, ateina poravimosi ir jauniklių auginimo laikas.
Besikeičiantys metų laikai veikia ne tik gyvūnų elgseną, bet ir išvaizdą. Pavasaris gyvūnų karalystėje – netvarkingų šukuosenų metas. Tankų žieminį kailį, skirtą gyvūno apsaugai nuo stingdančio šalčio, keičia vasarinis – retesnis ir trumpesnis. Nepastebimai kailį gyvūnai keičia nuolat. Seni plaukai krenta kasdien, tačiau pavasarį jų kritimas suintensyvėja. Stumbrai turi tankų kailį ir šeriasi vidutiniškai net 200 dienų per metus. Zoologijos sodo kupranugarių kailio šėrimasis užtrunka iki vasaros vidurio. Šie gyvūnai labai ištvermingi, geba prisitaikyti prie staigių temperatūros pokyčių. Kai temperatūra svyruoja nuo – 30 laipsnių šalčio ir net iki + 40 laipsnių karščio, išgyventi sudėtingas sąlygas dykumoje jie gali dėl unikalios vilnos. Kupranugario vilną sudaro išorinis sluoksnis šiurkščiavilnių plaukų, kurie gali augti net iki 40 cm, ir minkštojo poplaukio – pūko iki 2,5–13 cm. Ypač tanki ir tvirta vilna apsaugo dykūmų „laivais“ vadinamus kupranugarius tiek nuo kūno perkaitimo, tiek nuo peršalimo pavojų.
Šiaurės Amerikos kalnų gyventojai – snieginiai ožiai baltą žieminę vilną nusiima kasydamiesi į medžius ir uolas. Senovėje indėnai surinkdavo šią vilną ir ją panaudodavo savo buityje. O štai šiaurės elnių patelės pavasarį keičia ne tik žieminį kailį į lengvesnį pavasarinį, bet ir numeta ragus. Išsišėrę plėšrūnai – lapės, vilkai, leopardai – ženkliai pasikeičia, jų kailiukai vasarą tampa nebe tokie puošnūs, kaip šaltuoju metų sezonu. Ruonio šėrimąsi galima pastebėti tik jam išsidžiovinus kailį prieš saulutę. Vandenyje jo kailiukas labiau primena odą.
Kartais gyvūnų šėrimosi laikotarpiu zoologijos sodo darbuotojams užduodamas klausimas: kodėl neiššukuojate gyvūnų ir nesutvarkote jų kailiukų? Viena iš priežasčių – taisyklės dirbant su laukiniais gyvūnais, ir ypatingai su plėšrūnais, yra labai griežtos. Be to, gyvūnams siekiama sukurti kuo natūralesnę aplinką, skatinančią jų natūralią elgseną. O kad senasis kailis natūraliai greičiau išsišertų, gyvūnų prižiūrėtojai stengiasi praturtinti aplinką aptvaruose papildomai pridėdami šakų, kelmų ar šepečių. Gyvūnai žino, kaip tomis priemonėmis pasinaudoti. Juk artėjant šiltajam laikotarpiui poplaukis nebereikalingas, išsišėrus kailis tampa glotnus, nebe toks purus, tačiau labai svarbus kaip žiemos laikotarpiu (apsaugo nuo šalčio) taip ir vasarą, nes esant karščiams, saugo gyvūnus nuo perkaitimo. Atidžiausi gyvūnų mylėtojai, apsilankę zoologijos sode skirtingais metų sezonais, gali pastebėti ir palyginti ryškius gyvūnų išvaizdos ir kailio pokyčius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...