- LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje – pavasaris. Gal ir ne toks, apie kokį mes visada svajojame. Tačiau dabar, po kovo vidurio, bet kokie orai ir bet kokios nuotaikos vis tiek reiškia pavasarį.
Beje, nedarykime kasmet mus ištinkančios klaidos – nemanykime, kad ir pati gamta nuščiuvo ir kažko laukia. Visa, kas vyksta aplinkui, ir yra pati gamta, todėl ji labiausiai jaučia laiko ritmą. Žinoma, būna ir gražių akimirkų, kai gamta ir mes pametame galvas.
Taip nutiko sekmadienį, staiga plykstelėjus saulei. Ta vienintelė šviesi, nors ir gana vėsi diena į lauką išviliojo žmones, o visiems gamtos vaikams suteikė antrąjį kvėpavimą.
Skruzdėlynų viršuje jau ribėjo skruzdėlės. Jos dar niekur nekeliauja, nes prieš akis – bent šeši septyni veiklos mėnesiai, vabzdžių dar nėra, namų tvarkyti nereikia. Dabar svarbiausias skruzdėlių darbas – nešti namų gilumon šilumą. Kiekviena jų, sušilusi prieš saulutę, neria skruzdėlyno labirintais gilyn, ten pabūna, pasidalija šiluma ir vėl kyla į paviršių. Labai lėtas procesas, bet kitko padaryti, kitaip sušilti jos negali.
Tą šiltą ir saulėtą dieną visi pamatėme skrendančias žąsis, virvančius vieversius, sliekaujančias pempes. Tačiau vėl apniuko, dangus pabėrė sniego kruopų, ir mes nutarėme, kad pavasaris kuriam laikui nurimo. Ne, jis gyvena taip pat – ir žąsys aukštai skrenda, ir paukščiai gieda. Gal tik bitėms orai netinkami, tačiau jos suspės.
Savo lizduose nurimo krankliai, jūriniai ereliai ir didieji apuokai – jie jau peri. Atgijo Juodkrantės ir kitos kormoranų bei pilkųjų garnių kolonijos. Nemuno deltoje ir daug kur Lietuvoje užlietuose laukuose baltuoja gulbės, kliksi žąsys. Gamtininkai nerimauja – vanduo iš užsemtų plotų traukiasi per greitai! Gali būti, kad balandį jo nebeliks ir praskrendantys į šiaurę tilvikai neturės kur apsistoti.
Gyvename Velykų laukimu, iki jų beliko visai nedaug, tačiau pirmiausia bus Verbos. Šį sekmadienį kadagio šakelė, žilvičio rykštelė, perrišta raudonu siūlu, bus įprastas vaizdas. Kirtavietėse galėjome prisirinkti beržų ir kitų lapuočių medžių šakelių, pamerkę jas sulaukti išsprogstančių. Tokia gaivi pirmoji žaluma verbų puokštėje labai tinka.
O kas netinka? Netinka pataisai – jų rauti, skinti negalima, negalima jais prekiauti. Nesusižavėkime rastu žydinčiu žalčialunkiu. Neplėškime gamtoje rastų pirmųjų žiedų. Juk gamta juos sau, o ne mums augino!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mokslo eksperimentai: nuo augalų genofondo – iki naujų vaismedžių1
Kauno rajone įsikūręs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institutas – tikras mokslo lobynas. Čia ne tik saugomos įvairios augalų rūšys, bet ir gimsta nauji, sveiki produktai, i&sca...
-
Islandijoje vykstančio ugnikalnio išsiveržimo intensyvumas mažėja
Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje vykstančio ugnikalnio išsiveržimo intensyvumas per pirmąsias 24 val. gerokai sumažėjo, ketvirtadienį pranešė šios šalies meteorologijos biuras. ...
-
Gyvūnų jauniklių gelbėjimui pasitelktas naujas būdas2
Kasmet šienavimo metu netyčia žūsta šimtai gyvūnų jauniklių. Ūkininkai paprasčiausiai nepastebi jų aukštoje žolėje. Vokietijoje šiai problemai spręsti pasitelkiamos naujosios technologijos – gyvūnų jauniklių ie&...
-
Klimato kaita pasireiškia ne tik karščio rekordais: Viduržemio jūroje – Juodosios jūros gyventojai1
Klimato kaita pasireiškia ne tik karščio rekordais, bet ir neįprastais laukinių gyvūnų migracijos pakitimais. Taip Rumunijos pajūryje, Dunojaus deltoje, pastebėti dešimtys flamingų, nors jie yra Viduržemio, o ne Juodosios jūros g...
-
Galinga kruša smogė ne tik Tauragei: iš sinoptikų – dar viena neraminanti žinia3
Trečiadienį smarki liūtis praūžė Tauragėje. Maždaug per dvi valandas iškrito trijų savaičių kritulių kiekis. ...
-
„Švyturys“ mini 240 metų jubiliejų – atliks 240 gerų darbų5
Kad verslas klestėtų, reikia ne tik gerų vadovų ir lojalių darbuotojų, bet ir visuomenės palaikymo, įsitikinusi didžiausia šalies aludarė „Švyturys-Utenos alus“, šiemet mininti 240 metų „Švyturio&ld...
-
Gamta pokštauja – gegužę dygsta voveraitės1
Klaipėdiečiai stebisi – pajūrio miškuose ėmė dygti voveraitės. Skurdžiai ir nedrąsiai rodosi šie grybai, tačiau gegužę šviežių voveraičių klaipėdiečiai miškuose dar nėra rinkę. ...
-
Pietvakarių Islandijoje – naujas vulkaninis išsiveržimas
Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje prasidėjo naujas ugnikalnio išsiveržimas, trečiadienį pranešė šalies meteorologijos tarnyba, prieš tai pareigūnai evakavo netoliese esantį Grindaviko miestą. ...
-
Vilniečių pasodinti krūmai – jau žaliuoja kiemuose2
Vilniaus miesto bendruomenės daugiabučių namų kiemuose šį pavasarį pasisodino apie 3 tūkst. krūmų, kuriuos miestiečiams padovanojo Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Delyje užfiksuota aukščiausia Indijos istorijoje oro temperatūra – 52,3 laipsniai Celsijaus2
Indijos sostinėje trečiadienį temperatūra pakilo iki rekordinės šalyje – 52,3 laipsnio pagal Celsijų, pranešė vyriausybės meteorologijos biuras. ...