- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Svarstote į savo namus įsileisti naują šeimos narį? Gyvūnų prieglaudose kiekvienas ras sau keturkojį draugą. Kasmet ten patenka net 15 tūkstančių šunų ir kačių. Tačiau pasiruošti keliauti į naujus namus reikia ne tik gyvūnui. Pasiryžęs jį priglausti šeimininkas taip pat turi kritiškai įsivertinti gyvenamąją vietą, gyvenimo būdą ar net planuojamus vaikus. „Tai yra atsakomybė ir santykis“, – sako gyvūnų prieglaudos „Lesė“ atstovė.
Naudingais patarimais, ką privalu žinoti kiekvienam prieš priglaudžiant beglobį keturkojį, gyvūnų prieglaudų atstovės pasidalijo apie gyvūnų gerovę kalbančioje ir realių pokyčių siekiančioje „Laisvės TV“ laidoje „Gyvūnų ministerija“.
„Įsišuninimo“ procedūra
Mitas, kad gyvūnų prieglauda siekia kuo greičiau atsikratyti savo gyventojų. Jos siekia keturkojus atiduoti į mylinčius namus, todėl kiekvienas, norintis priglausti gyvūną, yra patikrinamas personalo.
VšĮ „DogSpotas“ vadovė Indrė Pileckienė laidoje „Gyvūnų ministerija“ pasakoja, kad, prieš atiduodant gyvūną į naujus namus, organizacijos savanoriai-globėjai keturkojį tam paruošia. Tik po šuns socializacijos jam ieškomi šeimininkai. Kiekvienas, norintis priglausti gyvūną, turi užpildyti anketą. Tuomet vyksta pokalbis, po kurio nusprendžiama, ar kandidatas yra tinkamas auginti prieglaudos gyventoją.
Panašia praktika vadovaujasi ir VšĮ „Lesė“. „Potencialus šeimininkas visų pirma praeina atranką telefonu, tuomet susitinkame. Kitas itin svarbus žingsnis – gyvūno lankymas, laiko leidimas su juo prieglaudoje. Taip užmezgamas abipusis ryšys ir pasikeitimai parsivežus šunį namo, abejoms pusėms nebėra tokie radikalūs“, – sako „Lesės“ komunikacijos projektų vadovė bei šunų trenerė Diana Makarovaitė.
Bendravimas tęsiasi ir palikus prieglaudą
Išleidus gyvūną į naujus namus, prieglaudų darbas nesibaigia. Atstovės atskleidė, kad naujieji šeimininkai iš prieglaudų sulaukia skambučių. Jos domisi, kaip gyvūnui sekasi, kaip rūpinamasi jo sveikata. Kelis kartus nepavykus susisiekti su šeimininku, prieglaudos atstovai savo buvusius globotinius gali aplankyti ir namuose.
„Būna, kad šeimininkai sutrinka, kai pasakome, jog norime aplankyti gyvūną jo naujuose namuose. Tačiau akcentuojame, kad mums įdomi gyvūno gerovė. Su šeimininkais mes bendraujame, patariame ir stengiamės atsakyti į visus jiems rūpimus klausimus“, – sako I. Pileckienė.
Laidos pašnekovės sako, kad yra tekę atsiimti naujiems šeimininkams patikėtą gyvūną. Taip nutinka, kai norintys pasiimti keturkojį nebūna atviri su prieglaudos atstovais.
„Ne iš smalsumo mums rūpi, ar nauji šeimininkai gyvena nuomojamame ar nuosavame bute/name, ar turi, o gal planuoja turėti vaikų, koks jų gyvenimo būdas. Mes pažįstame prieglaudos gyventojus ir siekiame, jog abi pusės puikiai derėtų, todėl privalome būti vieni kitiems atviri, nes antrą kartą būti paliktam gyvūnui yra tikrai skaudu“, – patirtimi dalijasi I. Pileckienė.
Šeimininkų kriterijai ir mitai
Laidos „Gyvūnų ministerija“ viešnios sako, kad žmonės į prieglaudą atvyksta norėdami gero, tačiau jų norai dažnai paremti kriterijais. D. Makarovaitė pastebi, kad žmonės nori jauno šuniuko, nes baiminamasi, jog vyresniuosius sunkiau adaptuoti, prisijaukinti, dresuoti. Bet gyvūnų trenerė patikina – tai mitas.
„Užsiimant su augintiniu galima pasiekti labai gerų rezultatų. Galbūt, vyresnio šuns elgsenos keitimas užtruks ilgiau nei mažylio, tačiau jaunas gyvūnas su savimi atsineša kitas problemas: sugraužti batai ir visos kitos vaikiškos išdaigos“, – sako laidos pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad apleistam gyvūnui suteikiant naujus namus iššūkių išvengti sunku. Nepaisant to, turėsite ištikimą draugą, kuris namus pripildys meile ir teigiamomis emocijomis.
Tik, kaip pabrėžia D. Makarovaitė, renkantis gyvūną įsivertinkite savo galimybes. „Svarbu suprasti, kad tai nėra daiktas. Tai yra atsakomybė ir santykis“, – sako gyvūnų trenerė ir „Lesė“ atstovė.
O jei esate apsisprendę pirkti šuniuką, prieš tai aplankykite prieglaudą. Pabendraukite su atstovais ir pabūkite su gyvūnais. Galbūt ten jūs rasite norimą ir jums skirtą draugą.
Daugiau patarimų – laidoje „Gyvūnų ministerija“:
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas2
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...