- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žirafa – tai 800 kg sveriantis 5-6 metrų aukščiau gigantas. Jei gyvenate antrame aukšte, žirafa galėtų įkišti savo galvą jums pro langą, o tada savo pusės metro ilgio liežuviu jus lyžtelėtų. Žirafos yra įspūdingi, gražūs gyvūnai, kurie mus žavi nuo vaikystės. Bet ar žinojote, kaip stipriai skiriasi zoologijos sode ir laisvėje gyvenančių žirafų miegas? Tas skirtumas yra milžiniškas.
Žirafos yra gražūs afrikos gyvūnai. Jų ilgas kaklas leidžia pasiekti aukštai medžiuose augančius lapus ir toli apžvelgti teritoriją. Žirafos net mušasi kaklais, kai patinai grumiasi dėl patelių dėmesio. Tačiau ilgas kaklas turi ir trūkumų – jis yra pakankamai sunkus ir trukdo gyvūno pusiausvyrai. Tai reiškia, kad žirafos negali greitai pašokti nuo žemės kaip kiti žolėdžiai. Kitaip tariant, jei plėšrūnas aptiktų besiilsinčią žirafą, jai būtų sunku pabėgti.
Tačiau evoliucija padovanojo žirafai būdų kaip išvengti tokių situacijų. Iki pat praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžios buvo manoma, kad suaugusios laukinės žirafos nemiega visiškai. Dabar jau žinoma, kad miega, tačiau tik vidutiniškai pusvalandį per parą. Ir tas pusvalandis neprivalo būti kokybiškas – dažnai žirafos snūsteli vos porą minučių, o tada dar kelias pamiega po kelių valandų.
Toks keistas miego ritmas išsivystė evoliucijos eigoje, nes žirafa kitaip būtų lengvas grobis Afrikos plėšrūnams. Jiems net nereikėtų skubėti – suaugusiai žirafai kartais prireikia visos minutės, kad ji atsistotų ir pasiruoštų bėgti. Dėl tos pačios priežasties senos žirafos beveik visada miega atsistojusios – miegas beveik niekada nebūna gilus.
Tuo tarpu jaunikliai miega giliau ir gali atsistoti greičiau. Dažnai jie galvą pasideda ant savo nugaros ar galinių kojų. Panašiai elgiasi ir suaugusieji, nors jie irgi dažniau miega atsistoję.
Tačiau viskas keičiasi, kai gyveni zoologijos sode. Aptvaruose nėra plėšrūnų žirafos negali toli nueiti, o ir maistu pasirūpina kiti. Taigi, vidutiniškai zoologijos sodo žirafos miega 4,6 valandas per parą – 9 kartus ilgiau nei gamtoje. Mokslininkai teigia, kad tai yra geras pavyzdys, kaip zoologijos sodas pakeičia fiziologinius gyvūno procesus. Tiesa, gamtoje žirafos išgyvena maždaug 20 metų, zoologijos sode – dvigubai ilgiau.
Beje, ilgas žirafos kaklas trukdo ir atsigerti. Žirafai tenka išskleisti priekines kojas, stipriai pritūpti ir ištempti kaklą, kad pasiektų vandenį. Ir iš šios padėties pajudėti yra labai sunku. Todėl žirafos vandenį geria tik kas kelias dienas – daugiau vandens gauna su maistu. Vieno tokio atsigėrimo metu žirafa gali išgerti 30-40 litrų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškomos ruonių auklės: gal susidomėsite?
Ruonių gyvenimas Meno saloje prie Škotijos visai neblogas. Laukinė gamta ir daug paplūdimių pakrantėje gyvūnams prigulti. ...
-
Vilniečiai kviečiami į pavasarinę talką Žirmūnuose: „plika“ erdvė bus apsodinta krūmais
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia vilniečius gegužės 11 d. (šeštadienį) nuo 11 val. dalyvauti pavasarinėje sodinimo talkoje. Šalia pėsčiųjų tako bus pasodinta daugiau nei 2100 krūmų. ...
-
Prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės: bus išmėtyta per 500 tūkst. jaukų
Antradienį prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, kurios metu iš orlaivių yra mėtomi jaukai, kurių viduje yra vakcina, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Aplinkosaugininkas apie mieste pasiklydusius žvėris: tikrai nesiūlyčiau to daryti3
Vilniuje buvo pastebėtas klaidžiojantis stirninas. Apie žvėris mieste LNK reportaže pasakojo Aplinkos apsaugos departamento atstovas Sigitas Mikėnas. ...
-
Baltijos jūros pakrantėje – keistas reiškinys8
Į pajūrį pasivaikščioti nuvažiavę klaipėdiečiai palei Baltijos krantą stebėjo nedažnai matomą vaizdą, kuris vieniems priminė iš vandens gelmių kylantį purvą, kiti atpažino kasmetį gamtos reiškinį. Specialistai suskubo r...
-
Į saugomų augalų sąrašą įrašytos dvi lietuviškų laukinių orchidėjų rūšys1
Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas papildytas dviem gegužraibinių arba vadinamųjų lietuviškų laukinių orchidėjų rūšimis. ...
-
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose – akcija „Baidarom“
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose savaitgalį rengiama tvarkymo akcija „Baidarom“. ...
-
Storoji liepa ima byrėti7
Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Storoji liepa – po pastarosios žiemos kiek „sulyso“, nes atitrūko ir nulūžo dalis jos kamieno. Tačiau panašu, kad medis gyvybingas, ima žaliuoti. ...
-
Nuo antradienio žvejai turi paleisti didelius sterkus, lydekas, visus marguosius upėtakius3
Nuo balandžio 30 dienos įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėms, reikės paleisti didesnius sterkus, lydekas, bet kokio dydžio marguosius upėtakius. ...
-
Išskirtinė pramoga: žydinčios vyšnios – iš paukščio skrydžio
30 000 žydinčių vyšnių – tikrai įspūdingas vaizdas. Viename iš Kinijos miestų – daugiau nei 100 jų rūšių. Nenuostabu, kad žmonės plūsta. ...