- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Pagaliau!“, „Nuostabu“, „Gera žinia“. Praeitą savaitę taip džiūgavo „Facebook“ puslapio „Padėkime ereliams“ sekėjai, sulaukę žinios, kad į Lietuvą sugrįžo mažojo erelio rėksnio patelė Metida.
Sugrįžo ir iškart nuskubėjo prie lizdo Kaišiadorių rajone, kur jos jau laukė kiek anksčiau sugrįžęs patinas Kaunas. Kuo ypatingi šie ereliai, ne tik turintys vardus, bet ir stebimi puslapio sekėjų?
Mažieji ereliai rėksniai – tikri Europos gyventojai, didžioji jų pasaulinės populiacijos dalis gyvena būtent Europos sąjungos šalyse. Tačiau žiemoti šie paukščiai skrenda toli – į pietų ir pietryčių Afrikos valstybes. Nors mūsų Lietuva yra maža šalis, tačiau esame labai svarbūs šiai rūšiai: Lietuvoje gyvena net 10 proc. visų pasaulio mažųjų erelių rėksnių. Rūšis paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau pastaruosius dešimtmečius dėl intensyvios žemdirbystės ir ūkininkavimo miškuose buvo stebėtas jų mažėjimas. Mažieji ereliai rėksniai įtraukti į saugomų rūšių sąrašą, saugomi pagal EB Paukščių direktyvą, saugomos visos žinomos jų lizdavietės, tačiau ir to kartais nepakanka. Norint užtikrinti tinkamą rūšies apsaugą, reikalingos kuo išsamesnės žinios apie rūšį, ne tik jos veisimosi vietoje, bet ir visame migracijos kelyje. Būtent todėl mažųjų erelių rėksnių pora Kaunas ir Metida buvo paženklinti GPS siųstuvais, leidžiančiais jau antrus metus stebėti, kur ir kaip skrenda šie ereliai.
Kaunui ir Metidai siųstuvai buvo uždėti 2017 metų vasaros pabaigoje Kaišiadorių rajone, netoli lizdo. Siųstuvai kas keliolika minučių fiksuoja tikslią erelių buvimo vietą, jų kūno padėtį, aktyvumą bei perduoda šiuos duomenis nuotoliniu būdu. Todėl žinome, kad tą rudenį ereliai į kelią pakilo atskirai, žiemoti skrido tuo pačiu keliu, nors nevienodais tempais. Skirtingai nei veisimosi metu Lietuvoje, žiemodami ereliai neprisiriša prie teritorijos, klajoja didelius atstumus. Ir nors dalis klajonių teritorijų persidengė, ši erelių pora tolimoje Afrikoje taip ir nesusitiko. Tačiau pernai pavasarį abu sėkmingai sugrįžo į tą patį mišką Kaišiadorių rajone, Kaunas įveikęs daugiau kaip 26 tūkstančius kilometrų, o Metida – net 32 tūkstančius! Ir visgi Metida smarkiai vėlavo sugrįžti, galbūt todėl ši pora pernai neperėjo, tačiau visą sezoną laikėsi kartu, susikrovė naują lizdą. Na, o rudenį vėl atskirai pakilo į skrydį ir šią žiemą praleido vėlgi ne kartu.
Kur yra ir ką veikia šie ereliai gali žinoti kiekvienas, sekdamas naujienas „Padėkime ereliams“ paskyroje „Facebook“. Todėl vos ereliams pakilus skristi atgal į Lietuvą, daugybė žmonių nekantriai sekė ir stebėjo, kaip greitai šie ereliai skrenda, ar sėkmingai įveikia pavojingas dykumų zonas, šalis, kuriose šie ir kiti paukščiai vis dar šaudomi pramogai. Šiandien galime ramiai atsikvėpti – abu ereliai sėkmingai ir laiku sugrįžo, susitiko prie savo lizdo ir, kaip tikisi specialistai, sėkmingai perės. Erelių siųstuvai yra su saulės baterijomis, todėl tikėtina, kad šią erelių porą bus galima stebėti dar ne vienus metus.
Mažųjų erelių rėksnių kelionės ir jų apsaugos iniciatyvos vykdomos savanoriška nevyriausybinės organizacijos iniciatyva, Kauno ir Metidos siųstuvų įsigijimą parėmė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus ir advokatų profesinė bendrija „Žabolienė ir partneriai METIDA“. Iniciatyvos organizatoriai teigia, kad norint sukaupti daugiau žinių ir daryti apibendrinimus, reikėtų stebėti dar bent kelis šios rūšies paukščius, todėl visi neabejingi gamtai žmonės kviečiami prisidėti prie šių žinių rinkimo ir erelių apsaugos, skiriant savo 2 proc. GPM ar prisidedant kitokia parama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...
-
JT: praėjusiais metais buvo pasiekti pasauliniai karščio rekordai
Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) antradienį paskelbė metinę klimato būklės ataskaitą, kurioje patvirtino preliminarius duomenis, rodančius, kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. ...