- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintas Žuvinto ežero gamtotvarkos planas – pirmas toks dokumentas, kuris dešimčiai metų numato priemones, kaip sustabdyti šio ežero pelkėjimą ir jame gyvenančių rūšių nykimą.
Šis ežeras yra vienas vertingiausių mūsų šalies gamtinių kompleksų ir išsiskiria ypač didele paukščių įvairove ir gausa. Čia aptikta 171 sparnuočių rūšis, rasta 40 perinčių rūšių. 2012 m. jame pradėjo perėti gulbė giesmininkė. Dar 28 saugomos rūšys nuolat aptinkamos migracijų metu arba atsitiktinai užklysta. Tačiau per pastaruosius 50 metų Žuvinte perinčių vandens paukščių mažėja. Sumažėjo foninių perinčių rūšių: kuoduotųjų, rudagalvių ir kitų ančių, laukių, ausuotųjų kragų.
Gamtotvarkos planas, pasak Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, apima dalį Žuvinto ežero ir pakrančių, kur nustatyti europinės svarbos natūralių buveinių tipai: ežerai su menturdumblių bendrijomis, aliuvinės, šienaujamos pievos, tarpinės pelkės ir liūnai, šarmingos žemapelkės. Nors ežero būklė prasta, jame išliko daug unikalių rūšių. Pavyzdžiui, dugne aptinkamas kurklinis menturdumblis niekur kitur Lietuvoje nerastas. Pakrantėse išliko siauralapių gencijonų, dvilapių purvuolių, raudonųjų gegūnių.
Plane išskirtos pagrindinės priežastys, kodėl Žuvinto ežere nyksta gamtos vertybės. Kadangi pakrantėse nebeganoma, nebešienaujama, labai sparčiai pelkėja seklaus ežero buveinės. Kita priežastis – plėšrūnų (ypač kanadinių audinių ir nendrinių lingių) gausa. Dėl didelio biogeninių medžiagų, ypač fosforo, kiekio, kuris patenka į ežerą, ir vietinės kilmės organinių medžiagų kaupimosi vyksta ežero eutrofikacija.
Padėčiai gerinti čia buvo griežtai apribota ūkinė veikla, bet tai neišgelbėjo Žuvinto. Jau keli dešimtmečiai praėjo, kai uždrausta šienauti ežero salą, kirsti nendrių ir švendrų sąžalynus ežere žiemos metu nuo ledo. Dėl to jis ėmė sparčiai dumblėti, sutankėjo švendrynai, o ištisiniai jų ir nendrynų plotai virsta į liūnų ir nendrynų bendrijas. Labai sumažėjo atviro vandens plotas. Nustojus šienauti ir ganyti ežero pakrantes, nyksta ne tik pačios buveinės, bet ir jose gyvenantys paukščiai – švygždos, tilvikiniai, ežero ekosistemai svarbių plėšriųjų žuvų – lydekų – nerštavietės. Dar viena bėda foninių ir saugomų perinčių paukščių rūšims – tai, kad čia gausu plėšrūnų (invazinių kanadinių audinių, nendrinių lingių).
Naujasis gamtotvarkos planas – didelis iššūkis Žuvinto biosferos rezervato direkcijai. Jis numato daug sudėtingų techninių ir gamtosauginių priemonių seklaus ežero ir jame gyvenančių rūšių būklei pagerinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Storoji liepa ima byrėti7
Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Storoji liepa – po pastarosios žiemos kiek „sulyso“, nes atitrūko ir nulūžo dalis jos kamieno. Tačiau panašu, kad medis gyvybingas, ima žaliuoti. ...
-
Nuo antradienio žvejai turi paleisti didelius sterkus, lydekas, visus marguosius upėtakius3
Nuo balandžio 30 dienos įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėms, reikės paleisti didesnius sterkus, lydekas, bet kokio dydžio marguosius upėtakius. ...
-
Ar paukščiai pranašauja badą?2
Ne vienas savaitgalį sode dirbęs daržininkas rado išmėtytų ant žemės paukščių kiaušinių. Žmonės kėlė įvairias versijas – esą kiaušiniai sušalo šaltomis naktimis, todėl sparnuočiai ir išm...
-
Pakrantėje rastas didžiulis skaičius banginių: žmonės sunerimę
Vakarų Australijos pakrantėje ant kranto įstrigo apie 160 ilgapelekių banginių. Nepaisant gelbėtojų pastangų, keliasdešimt žinduolių nugaišo. ...
-
Karatistas kalnuose sugebėjo apsiginti nuo dviejų lokių16
Karatistas iš Japonijos išsiruošė į kalnus ir sulaukė didelių iššūkių. Keliaudamas po kalnus, kurie yra netoli Nojiro miesto, jis susidūrė su dviem agresyviais lokiais. ...
-
Sartų ežere įrengti upinėms žuvėdroms perėti skirti plaustai1
Sartų ežere ties Dusetomis įrengti plaustai upinėms žuvėdroms, kurios čia perės. ...
-
Seimo nariams įteikta peticija dėl plynų kirtimų ribojimo: dabartinė miškų situacija šokiruoja6
Penktadienį prie Seimo apie pusšimtis žmonių susirinko įteikti peticijos Seimo ir Aplinkos apsaugos komiteto nariams. Peticija, kurią pasirašė 17 tūkst. gyventojų, reikalaujama uždrausti ar riboti plynus kirtimus, ypač saugomose teritor...
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas9
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...