- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ankstyviausias žinomas žmogaus protėvis buvo maždaug prieš 540 mln. metų gyvenęs smulkus maišo pavidalo gyvis, ėdesį gaudydavęs ir gyvybinės veiklos atliekas šalindavęs per tą pačią angą, pranešė mokslininkai.
Mažyčio gyvūno, praminto Saccorhytus coronarius, netikėtai gerai išsilaikiusių fosilijų buvo rasta vidurio Kinijoje, Šaansi provincijoje, sakoma žurnale „Nature“ paskelbtoje studijoje.
Mokslininkai kelia prielaidą, kad šie neišvaizdūs jūriniai organizmai buvo kelių svarbių evoliucijos šakų, įskaitant vedančią žmonių išsivystymo link, pradininkai.
„Gali būti, kad jie yra labai įvairių rūšių, įskaitant mūsiškę, primityvi pradžia“, – sakė vienas iš studijos autorių Simonas Conway Morrisas (Saimonas Konvėjus Morisas), Kembridžo universiteto Didžiojoje Britanijoje profesorius.
Saccorhytus priskiriamas prie itin didelės organizmų grupės – antriniaburnių ( Deuterostomia) anttipio. Šie gyvūnai yra seniausi antriniaburniai, kurių fosilijų iki šiol yra rasta.
Manoma, kad visi antriniaburniai – stuburiniai, dygiaodžiai ir kai kurios kitos grupės – išsivystė iš šio bendro protėvio, sako studijos autoriai.
Žiūrint plika akimi, šios fosilijos atrodo tarsi juodi grūdeliai smėlyje.
„Tačiau tiriant mikroskopu detalių lygis tiesiog atima žadą“, – teigė S.C.Morrisas.
Šių apie 1,3 mm skersmens padarėlių labiausiai į akis krintantis požymis – palyginus su kūno dydžiu itin didelė burna, apsupta koncentriškų gūbrelių žiedų.
Tikėtina, kad Saccorhytus gaudydavo vandens nešamas maisto daleles arba mikroskopinius organizmus.
Įdomu, kad tyrėjai nerado jokių išeinamosios angos požymių, todėl daro išvadą, kad metabolizmo atliekos buvo šalinamos per tą pačią angą.
Ant šio gyvio kūno taip pat buvo aštuoni piltuvėlio pavidalo dariniai, per kuriuos galbūt ištekėdavo per burną įsiurbtas vanduo. S.C.Morrisas sakė naujienų agentūrai AFP, kad šie dariniai galbūt buvo „žiauninių plyšių pirmtakai“.
„Tačiau neradome jokių akių požymių“, – pridūrė jis.
Tyrėjai taip pat įtaria, kad Saccorhytus dengė plona lanksti oda, o susitraukinėjant primityviems raumenims gyvūnus judėti rangydamasis.
Rasti šių padarėlių nebuvo lengva.
„Turėjome apdoroti didžiulį kiekį kalkakmenio – apie tris tonas, kad išgautume šių fosilijų“, – sakė šį atradimą padaręs pagrindinis studijos autorius Jian Hanas (Dzian Hanas), Siano mieste įsikūrusio Šiaurės Vakarų universiteto profesorius.
Iš uolienų išgautos fosilijos buvo tiriamos elektroniniu mikroskopo ir kompiuteriniu tomografu. Gautos nuotraukos padėjo tyrėjams nustatyti, kaip šie gyvūnai atrodė ir gyveno.
Šios fosilijos susidarė 53 mln. metų trukusio kambro periodo pradžioje. Šiuo laikotarpiu vyko itin sparti organizmų evoliucija ir išsivystė daugybė sistematinių grupių, tad mokslininkai jį praminė „kambro sprogimu“.
Šį periodą, kai gyvybė egzistavo tik vandenynuose, užbaigė pirmasis iš penkių masinių rūšių išmirimų, įvykusių per pastaruosius pusę milijardo metų.
Mokslininkų nuomone, šiuo metu vyksta šeštasis masinis išmirimas, lemiamas žmogaus poveikio padarinių, pavyzdžiui, klimato pokyčių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...