- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Uolienų planetą, kuri buvo atrasta „gyventi tinkamoje“ mūsų Saulei artimiausios žvaigždės sistemos zonoje, gali dengti vandenynai, ketvirtadienį paskelbė Prancūzijos tyrimų instituto CNRS mokslininkai.
Grupė, kurioje dirbo CNRS astrofizikai, apskaičiavo Proksima b vadinamos planetos dydį ir paviršiaus savybes, ir padarė išvadą, kad ji gali būti „vandenynų planeta“, panaši į Žemę.
Mokslininkai apie Proksimos b atradimą paskelbė rugpjūčio mėnesį ir sakė, kad tai gali būti pirmoji egzoplaneta – planeta už mūsų Saulės sistemos ribų, kurią vieną dieną aplankys robotai iš Žemės.
Proksima b aplink savo žvaigždę Kentauro Proksimą, kuri yra už maždaug keturių šviesmečių nuo mūsų, sukasi „nuosaikioje“ zonoje.
Apskaičiuota, kad planetos masė yra maždaug 1,3 karto didesnė už Žemės masę, kad ji skrieja maždaug 7,5 mln. km atstumu nuo savo žvaigždės. Toks atstumas sudaro maždaug dešimtadalį atstumo, skiriančio nuo mūsų Saulės jai artimiausią Merkurijaus planetą.
„Priešingai nei būtų galima tikėtis, toks artumas nebūtinai reiškia, kad Proksimos b paviršius yra per karštas“ vandeniui egzistuoti, sakoma CNRS pareiškime.
Kentauro Proksima yra mažesnė ir 1000 kartų silpnesnė už mūsų Saulę. Vadinasi, Proksima b yra būtent tokiu atstumu nuo jos, kurio reikia potencialiai gyvenamoms sąlygoms susidaryti. „Šios planetos paviršiuje visai gali būti skysto vandens, taigi, ir kokių nors gyvybės formų“, – sakoma pareiškime.
Egzoplanetų dydis paprastai yra apskaičiuojamas matuojant tai, kiek šviesos jos blokuoja stebėtojui Žemėje, praslinkdamos priešais savo žvaigždę.
Tačiau tokio Proksimos b praslinkimo dar nebuvo stebėta, tad mokslininkai turėjo kliautis modeliavimu planetos sudėčiai ir spinduliui nustatyti. Jie apskaičiavo, kad planetos spindulys sudaro 94–140 proc. vidutinio Žemės spindulio, kuris yra 6371 km. Tariant, kad minimalus spindulys yra 5990 km, daroma išvada, kad planeta yra labai tanki ir kad metalo branduolys sudaro du trečdalius visos planetos masės. Branduolį turi supti uolienų mantija. Jei jos paviršiuje yra vandens, jis sudaro ne daugiau kaip 0,05 proc. planetos masės, nurodo mokslininkai ir pažymi, kad tai panašu į Žemę, kur paviršiaus vanduo sudaro maždaug 0,02 proc. masės.
Jeigu Proksima b yra didesnė ir jos spindulys yra 8920 km, 50 proc. jos masės turi sudaryti uolienų centras, o likusius 50 proc. – paviršinis vanduo.
„Šiuo atveju Proksimą b dengtų ištisinis skystas 200 km gylio vandenynas“, – nurodė CNRS. „Abiem atvejais plona dujinė atmosfera galėtų supti šią planetą – kaip Žemėje – ir paversti Proksimą b potencialiai tinkama gyventi“, – sakoma pareiškime.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirusiųjų gyvenimas internete: kokia grėsmė?3
Apie mirusių žmonių paskyras internete ir kokią grėsmę tai kelia, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Nord Security“ atstove Laura Tyrylyte. ...
-
Užfiksuotas besisukantis objektas danguje: kas tai buvo?14
Vėlų ketvirtadienio vakarą Lietuvos danguje pasirodęs šviečiantis besisukantis objektas jį mačiusiems sukėlė įvairių emocijų ir klausimų. Reginį buvo galima pamatyti įvairiuose šalies miestuose. Besisukantį objektą užfiksavę sk...
-
Į Žemę po šešių Kinijos kosminėje stotyje praleistų mėnesių grįžo trys taikonautai3
Į Žemę po šešių kosminėje stotyje „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) praleistų mėnesių saugiai grįžo trys Kinijos taikonautai. ...
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...