Lygiai prieš dvidešimt penkerius metus, 1991 m. spalio 10 dieną, VU Matematikos ir informatikos institute (tuomet – Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institutas), A. Goštauto g. 12, pradėjo veikti kompiuterinio palydovinio ryšio mazgas „Lietuva – Internetas“.

Lietuvoje interneto ryšys buvo įrengtas vos per tris su puse mėnesio. Kryptingą pagalbą Lietuvos mokslininkams teikė Skandinavijos akademinio kompiuterių tinklo „NORDUnet“ specialistai.

Interneto Lietuvoje atsiradimo istorija prasidėjo 1991 m. birželį, kai Danijos vyriausybė pakvietė Lietuvos atstovą VU profesorių habil. dr. Laimutį Telksnį į Kopenhagoje vykusią Tarptautinę kompiuterių tinklų konferenciją „INET 91“ (International Networking Conference INET 91‘).

Konferencijos metu vykusiuose renginiuose buvo nutarta įrengti palydovinio ryšio kanalą „Lietuva – Internetas“, kurio mazgai buvo numatyti dabartiniame VU Matematikos ir informatikos institute Vilniuje ir Oslo universitete. Numatyta įrengti 64 kilobitų per sekundę palydovinio ryšio kanalą, kuriuo būtų galima perdavinėti duomenis 9,6 kilobitų per sekundę greičiu, kalbėti telefonu šešiais kanalais bei siųsti faksus.

Norvegijos vyriausybė taip pat gausiai prisidėjo prie interneto Lietuvoje atsiradimo. Ji skyrė lėšų palydovo „Intelsat“ palydovinio ryšio kanalo įrengimui, dovanojo norvegiškus kompiuterius „Norsk Data“ su kompiuterių tinklo programine įranga, reikalingus kompiuterinio ryšio mazgui Vilniuje įrengimui. Norvegija taip pat delegavo savo specialistą Vidarą Bjerkelandą, padėjusį rengiant ryšių kanalus.

Po konferencijos prasidėjo Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo „Litnet“ kūrimo darbai. Po tris su puse mėnesio trukusių darbų kompiuterinio ryšio kanalas „Lietuva – Internetas“ 1991 metų spalio 10 dieną oficialiai perduotas eksploatacijai. Šis faktas buvo patvirtintas tarpvalstybiniu protokolu, kurį Vilniuje, VU Matematikos ir informatikos institute, pasirašė Norvegijos atstovas Bryanas Andersas Gundersenas ir Lietuvos Respublikos ministras, atsakingas už informatikos plėtrą, Aleksandras Abišala.

Pirmieji interneto ryšiu iš karto pradėjo naudotis Lietuvos Aukščiausioji Taryba, Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizacijos, mokslo ir studijų įstaigos. Sukurti duomenų perdavimo, telefono ir fakso kanalai tapo Sovietų Sąjungos tarybų nekontroliuojamu Lietuvos tiltu su pasauliu.

„Be interneto šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės, darbo ar laisvalaikio. Per 25 metus pasiekėme puikių rezultatų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje, kuriais galime didžiuotis: ir sparčiausiu interneto ryšiu pasaulyje, ir puikia sukurta IRT infrastruktūra, ir stipriu mokslo potencialu, ir užsienio investicijomis.

Svarbiausia, kad turime talentingus ir kūrybiškus žmones, kurių dėka Lietuva yra regiono lyderė IRT srityje. Simboliška, bet kartu džiugu, kad pirmasis signalas visai Lietuvai buvo pasiųstas iš šio pastato, kuriame įsikūrusi ir mūsų agentūra“, – teigia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus.

Išsamiau apie sukaktį sužinokite reportaže.