- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dirbtinis intelektas (DI) veikiausiai „didina nelygybę“ visuomenėje, o jo naudojimui turėtų būti taikomi griežti reguliavimai ir apribojimai, ypač kalbant apie tokias jautrias technologijas kaip veidų atpažinimas, rašoma ketvirtadienį paskelbtoje JAV tyrėjų ataskaitoje.
Niujorko universiteto institutas „AI Now“ tiriantis dirbtinio intelekto naudojimo socialinius padarinius, priėjo išvadą, kad plačiai diegiant šias technologijas aiškėja neigiamas jų poveikis.
93 puslapių ataskaitoje nagrinėjami susirūpinimą keliantys klausimai: „nuo darbuotojų valdymo pasitelkiant DI iki išmokų ir socialinių paslaugų nustatymo per algoritmus, imigrantų ir nepakankamai atstovaujamų bendruomenių stebėjimo ir sekimo“, rašo tyrėjai.
„Aiškėja, kad įvairiose srityse ir aplinkose DI didina nelygybę, perduodamas informaciją ir kontrolę tiems, kas jau turi valdžią, ir dar labiau silpnina tuos, kurie jos neturi“, – sakoma dokumente.
Tyrėjų teigimu, tokiose srityse kaip sveikatos apsauga, švietimas, užimtumas ir teisėsauga DI sistemos diegiamos „nesant tinkamų apsaugos priemonių ar atskaitomybės mechanizmų“.
Ataskaitos autoriai ragina vyriausybes ir įmones nebenaudoti veidų atpažinimo technologijų „jautriose socialinėse ir politinėse situacijose“, kol bus geriau suprantama esama rizika. Pasak jų, „afekto atpažinimas“ – kitaip tariant, emocijų įvertinimas pasitelkiant kompiuterines technologijas – apskritai turėtų būti uždraustas, nes šios technologijos veiksmingumas labai abejotinas.
Emocijų atpažinimui „neturėtų būti leista atlikti svarbaus vaidmens priimant sprendimus dėl žmogaus gyvenimo, pavyzdžiui, jam dalyvaujant darbo pokalbyje ar įsidarbinant, nustatant draudimo kainą, paciento skausmo lygį ar įvertinant mokinio pažangumą mokykloje“, rašoma ataskaitoje.
Be to, tyrėjai ragina suteikti IT sektoriaus darbuotojams „teisę žinoti, ką jie kuria, ir priešintis neetiškam arba žalingam jų darbo panaudojimui“.
„AI Now“ ataskaitoje nurodoma, kad medicinos organizacijos, naudojančios pažangiausias technologijas, turi įgyvendinti duomenų apsaugos politiką ir suteikti žmonėms galimybę pasitraukti iš tyrimų ar gydymo procedūrų, kuriuose naudojama jų informacija apie jų sveikatos būklę.
Žvelgiant plačiau, tyrėjai ragina DI pramonę imtis „struktūrinių pokyčių“, kad būtų užtikrinta, jog algoritmai neįtvirtins rasizmo, išankstinio nusistatymo ar socialinės įvairovės stygiaus.
„DI pramonė yra akivaizdžiai homogeniška, visų pirma atsižvelgiant į jos požiūrį į moteris, nebaltuosius žmones, lytines mažumas ir kitas nepakankamai atstovaujamas grupes“, – teigiama ataskaitoje.
Joje priduriama, kad nors dedamos pastangos reguliuoti DI sistemas, šias pastangas pakerta faktas, kad pačios pačios „vyriausybės diegia DI sistemas stebėjimui ir kontrolei“.
„Nepaisant intensyvėjančio visuomenės susirūpinimo ir reguliavimo veiksmų, veido atpažinimo ir kitų rizikingų DI technologijų diegimas beveik nesulėtėjo“, – rašo tyrėjai.
„Vadinamieji „išmaniųjų miestų“ projektai visame pasaulyje sutelkia įtaką piliečių gyvenimui pelno siekiančių technologijų įmonių rankose, leisdami joms valdyti svarbiausius išteklius ir informaciją“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai29
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau31
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...