- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Marse aptikti dideli požeminiai ledo telkiniai vėl suteikė naujų užuominų apie tai, kiek vandens gali būti pasiekiama Raudonojoje planetoje ir kur jis yra, ketvirtadienį pranešė mokslininkai.
Nors jau gana seniai buvo žinoma, kad Marse yra ledo, ateities atradėjams gali būti gyvybiškai svarbu geriau suprasti, kur ir kokiame gylyje jis yra, sakoma JAV moksliniame žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje.
„Iš esmės, astronautai galėtų tiesiog nueiti ten su kibiru ir kastuvu ir gauti tiek vandens, kiek jiems reikia“, – teigė vienas iš straipsnio autorių, Shane'as Byrne'as (Šeinas Bairnas) iš Arizonos universiteto Tunono Mėnulio ir planetų laboratorijos.
Iš viso buvo aptikti aštuoni ledo telkiniai, o kai kurie jų yra vos metro gylyje. Jų storis siekia 100 ir daugiau metrų, tačiau jie yra paveikti erozijos.
Tos požeminės uolos, arba skardžiai, atrodo, „yra beveik grynas ledas“, teigiama straipsnyje.
Minimi telkiniai buvo aptikti ištyrus fotografijas ir duomenis, surinktus JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO), kuris jau nuo 2005 metų skrieja aplink Marsą.
Pirmąkart apie Marse aptiktą vandenį „Science“ rašė 2010-aisiais.
Plačiai išplitęs ledas
Tačiau dabar mokslininkai supranta, kad ledas šioje planetoje yra išplitęs gerokai plačiau nei buvo manoma anksčiau, sakė minėto straipsnio autorius JAV Geologijos tarnybos geologas Colinas Dundasas (Kolinas Dandasas) iš Flagstafo miesto Arizonoje.
„Maždaug po trečdaliu Marso paviršiaus teritorijos yra plonas sluoksnis tvirto ledo, kuris rodo neseną Marso istoriją“, – teigė jis.
„Tai, ką čia matėme, yra ledo skerspjūvis atskleidęs mums trimatį vaizdą su daug daugiau detalių nei kada nors anksčiau“, – pridūrė C. Dundasas.
Lede matomos skirtingų spalvų juostos, kurios rodo, kad jis susiformavo pasluoksniui, galbūt – kaip per tam tikrą laiką susikaupęs sniegas, virtęs ledo sluoksniu.
Mokslininkų manymu, ledas susiformavo palyginti neseniai, nes tų telkinių paviršius, regis, yra lygus, be jokių kraterių, kurie susiformuoja dangaus kūnų nuolaužoms įsirėžiant į planetą.
Vis dėlto nėra aišku, kaip ir kada tie ledo telkiniai susiformavo.
Tos uolos buvo aptiktos šiauriniame ir pietiniame Marso pusrutuliuose, 55-58 laipsnių platumoje, kuri ant Žemės primintų Škotiją ar Pietų Amerikos pakraštį.
Marso žiemos metu šie regionai panyra į visišką tamsą, todėl žmonės negalėtų ten ilgam apsistoti.
Vis dėlto sąlygos ten nėra tokios klastingos kaip ašigaliuose, ir jei iš vieno iš aptiktų ledynų būtų paimtas mėginys, mokslininkai galėtų daug sužinoti apie Marso klimatą ir potencialias sąlygas gyventi žmonėms.
„Jei turėtumėte misiją į vieną iš šių telkinių, paimtumėte visų skardžio sluoksnių mėginius, galėtumėte gauti detalią Marso klimato istoriją“, – sakė viena iš MRO projekto mokslininkių Leslie Tamppari (Lesli Tampari) iš Reaktyvinio judėjimo laboratorijos.
„Tai – dalis visos istorijos: kas nutinka vandeniui Marse bėgant laikui, kur jis patenka, kur kaupiasi ledas, kada jis nuslūgsta?“ – sakė ji.
NASA planuoja išsiųsti pirmąją žmonių misiją į Marsą iki šio amžiaus 4-ojo dešimtmečio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...