- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Grenlandijos mokslininkai trečiadienį paskelbė, kad ledynmečio nuosėdose rado dviejų milijonų metų senumo, t. y. seniausią kada nors išgautą DNR ir taip atvėrė naują skyrių paleogenetikoje.
„Mes įveikiame barjerą, kurį, kaip manėme, galėjome pasiekti genetinių tyrimų srityje“, – sakė naujo tyrimo, publikuoto moksliniame žurnale „Nature“, bendraautoris Mikkelis Wintheris Pedersenas (Mikelis Vinteris Perdersenas).
„Ilgą laiką buvo manoma, kad milijonas metų yra DNR išlikimo riba, tačiau dabar radome dvigubai senesnių įrodymų“, – sakė jis agentūrai AFP.
Pasak Kopenhagos universiteto dėstytojo, DNR fragmentus jie rado nuosėdose šiaurinėje Grenlandijos dalyje, vadinamoje Kap Kopenhaga.
Jis pridūrė, kad fragmentai „yra iš aplinkos, kurios šiandien Žemėje niekur nematome“. Užšaldyta atokioje negyvenamoje vietovėje, DNR buvo labai gerai išsilaikiusi.
Naujos technologijos leido mokslininkams nustatyti, kad 41 fragmentas buvo daugiau nei milijonu metų senesnis už seniausią žinomą Sibiro mamuto DNR.
Pirmiausia jie turėjo nustatyti, ar molyje ir kvarciniame smėlyje yra paslėpta DNR, paskui patikrinti, ar ją galima išimti iš nuosėdų ir ištirti.
Taikytas metodas „padeda iš esmės suprasti, kodėl mineralai arba nuosėdos, gali išsaugoti DNR“, sakė tyrime dalyvavusi Kopenhagos universiteto geobiologijos grupės vadovė Karina Sand.
„Tai Pandoros skrynia, kurią netrukus atversime“, – pridūrė ji.
Rūšių gebėjimas prisitaikyti
„Per aplinką tekančios upės pernešė mineralus ir organines medžiagas į jūros aplinką, kur ir nusėdo šios sausumos nuosėdos“, – sakė M. Wintheris Pedersonas.
Tuomet, maždaug prieš du milijonus metų, „šis po vandeniu esantis sausumos masyvas pakilo į viršų ir tapo Šiaurės Grenlandijos dalimi“, paaiškino jis.
Šiandien Kap Kopenhagoje yra arktinė dykuma, kurioje jau aptikta įvairių rūšių telkinių, įskaitant puikiai išsilaikiusias augalų ir vabzdžių fosilijas.
Tačiau mokslininkai nebandė nustatyti fosilijų DNR, o apie tuometinius gyvūnus buvo žinoma labai nedaug.
2006 metais darbą pradėjusi tyrėjų komanda dabar gali susidaryti vaizdą, kaip šis regionas atrodė prieš du milijonus metų.
„Turėjome miškingą aplinką, kurioje ganėsi mastodontai, šiauriniai elniai ir kiškiai, taip pat augo daug įvairių augalų rūšių“, – sakė jis ir pridūrė, kad jie rado 102 skirtingas augalų rūšis.
Jis pridūrė, kad mastodontai (iškastiniai straubliniai žinduoliai) yra ypač verti dėmesio, nes dar niekada nebuvo rasti taip toli į šiaurę. Šis atradimas taip pat suteikė mokslininkams daugiau informacijos apie rūšių prisitaikymo galimybes.
Prieš du milijonus metų Grenlandijoje temperatūra buvo 11–17 laipsnių aukštesnė nei dabar, tačiau Grenlandijos platumoje saulė nenusileidžia vasarą ir nepakyla žiemą.
„Šiandien Žemėje niekur nematome tokios aplinkos ir tokio rūšių derinio“, – sakė M. Wintheris Pedersenas.
„Rūšių plastiškumas, t. y. tai, kaip rūšys iš tikrųjų sugeba prisitaikyti prie skirtingų klimato sąlygų, gali būti kitoks, nei manėme anksčiau. Akivaizdu, kad tai verčia ieškoti naujesnių ir senesnių vietovių. Pasaulyje yra kelios skirtingos vietos, kuriose geologiniai telkiniai iš tikrųjų yra tokio senumo. Net ir dar senesni“, – pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...