- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Astronomai aptiko egzoplanetos, vadinamosios superžemės, GJ 1132b atmosferą. Mažos masės superžemės – dydžiu ir mase į Žemę panašiausių planetų – atmosfera aptikta pirmą kartą. Taigi, tai svarbus gyvybės pėdsakų aptikimo egzoplantose žingsnis.
Komanda, kurią sudaro „Max Planck“ astronomijos instituto tyrėjai, 2,2 m ESO/MPG teleskopu Čilėje padarytuose žvaigždės GJ 1132 atvaizduose išmatavo nežymų žvaigždės pritemimą, kai planeta ir jos atmosfera tranzito metu sugėrė žvaigždės šviesą.
Nors tai nėra gyvybės kitoje planetoje aptikimas, tačiau svarbus žingsnis šia kryptimi: atmosferos superžemėje GJ 1132b aptikimas žymi pirmą kartą, kai aptikta panašios masės ir dydžio (1,6 Žemės masės, 1,4 Žemės skersmens) egzoplanetos atmosfera.
Turint galvoje M nykštukių gausą, tokios atmosferos galėtų reikšti, kad sąlygos gyvybei užsimegzti visatoje pasitaiko neretai.
Astronomai, ieškodami gyvybės kitose planetose, stengiasi nustatyti jų atmosferos cheminę sudėtį, tikėdamiesi aptikti tam tikrus cheminius pokyčius, kurių atsiradimo kaip nors kitaip, nei gyvų organizmų veikla, paaiškinti būtų sunku. Žemės atveju, toks ženklas yra didelis deguonies kiekis.
Tačiau iki gyvybės aptikimo dar laukia ilgas kelias. Iki šiol buvo stebima daug masyvesnių už Žemę egzoplanetų – dujinių milžinių, panašių į Jupiterį, ir didelių, daugiau nei 8 kartus masyvesnių už Žemę superžemių, – atmosfera. Dabartinis matavimas yra pirmasis nedrąsus žingsnis mažesnių, dydžiu ir mase labiau primenančių Žemę planetų analizavimo link.
Aptariama planeta GJ 1132b, skrieja apie raudonąją nykštukę GJ 1132 pietų pusrutulio dangaus Vela žvaigždyne, už 39 šviesmečių. Neseniai sistemą detaliau apžiūrėjo Johno Southwortho (Keele universiteto, JK) vadovaujama komanda. Projektą sumąstė ir stebėjimus koordinavo Luigi Mancini, anksčiau dirbęs „Max Planck astronomijos institute“ (MPIA) o dabar dirbantis Romos universitete Tor Vergata. MPIA komandoje dar buvo ir Paulis Mollière'as bei Thomas Henningas.
Komanda 2,2 m ESO/MPG teleskopu Čilėje tuo pačiu metu planetą stebėjo septyniuose šviesos spektro ruožuose. GJ 1132b yra tranzituojanti planeta: žiūrint iš Žemės, ji praskrieja tiesiai priešais savo žvaigždę kas 1,6 dienų, taip užblokuodama šiek tiek žvaigždės šviesos.
Tokių žvaigždžių kaip GJ 1132 dydis gerai žinomas iš žvaigždžių modelių. Iš dalelės žvaigždės šviesos, kurią užstoja planeta, astronomai gali suskaičiuoti planetos dydį — šiuo atveju ~1,4 Žemės dydžio. Svarbiausia, nauji stebėjimai rodė, kad infraraudonųjų bangų ruože planeta didesnė, nei matuojant kitais bangos ilgiais. Tai nurodo, kad yra atmosfera, nelaidi šiai konkrečiai infraraudonajai šviesai (dėl to planeta atrodo didesnė), bet skaidri visoms kitoms. Tada buvo atliktos įvairios įmanomos atmosferos simuliacijos. Remiantis šiais modeliais, atmosfera, kurioje daug vandens ir metano, labai gerai atitiktų stebėtus rezultatus.
Atradimas pasižymi įprastomis egzoplanetų stebėjimo silpnomis vietomis: nors šiek tiek didesnė už Žemę ir 1,6 karto sunkesnė, stebėjimais negauta pakankamai duomenų, kad būtų galima spręsti apie GJ 1132b panašumą į Žemę. Tarp galimybių yra „vandens pasaulis“, kurio atmosferą sudaro karšti garai.
Atmosferos buvimas nuteikia atsargiai optimistiškai. M nykštukės yra labiausiai paplitęs žvaigždžių tipas, ir jų aukštas aktyvumo lygis; kai kuriais atvejais šis aktyvumas (pasireiškiantis blyksniais ir dalelių srautais) gali nupūsti šalia esančių planetų atmosferas. GJ 1132b pateikia viltingą, milijardus metų išlikusios (tai yra, pakankamai ilgai, kad galėtume pastebėti) atmosferos išimtį. Turint galvoje M nykštukių gausą, tokios atmosferos galėtų reikšti, kad sąlygos gyvybei užsimegzti visatoje pasitaiko neretai.
Kad ir kaip būtų, naujieji stebėjimai GJ 1132b perkėlė į tolesnių stebėjimų kitais instrumentais, tarkime „Hubble“ kosminiu teleskopu, ESO VLT ir 2018 metais planuojamu paleisti Jameso Webbo kosminiu teleskopu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Žemę po šešių Kinijos kosminėje stotyje praleistų mėnesių grįžo trys taikonautai3
Į Žemę po šešių kosminėje stotyje „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) praleistų mėnesių saugiai grįžo trys Kinijos taikonautai. ...
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...