- Silvija Čibirienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Nobelio fizikos premija atiteko trims Visatos evoliuciją tyrinėjusiems mokslininkams
-
Nobelio fizikos premija atiteko trims Visatos evoliuciją tyrinėjusiems mokslininkams
-
Nobelio fizikos premija atiteko trims Visatos evoliuciją tyrinėjusiems mokslininkams
-
Nobelio fizikos premija atiteko trims Visatos evoliuciją tyrinėjusiems mokslininkams
-
Nobelio fizikos premija atiteko trims Visatos evoliuciją tyrinėjusiems mokslininkams
-
Nobelio fizikos premija atiteko trims Visatos evoliuciją tyrinėjusiems mokslininkams
Šių metų Nobelio fizikos premijos pusė buvo paskirta teorinės kosmologijos srityje dirbančiam JAV ir kanadiečių fizikui Phillipui Jamesui Edwinui Peeblesui (Filipui Džeimsui Edvinui Piblsui), o kita pusė – šveicarų astrofizikui, Ženevos universiteto profesoriui emeritui Micheliui Mayorui (Mišeliui Majorui) ir egzoplanetų ieškančiam šveicarų astronomui Didier Queloz (Didjė Kelo) iš Kembridžo universiteto Cavendisho (Kavendišo) laboratorijos, antradienį paskelbė Nobelio komitetas.
Šie trys kosmologai pagerbti už indėlį aiškinantis Visatos evoliuciją ir mūsų vietą Visatoje, nurodė komitetas.
JAV Prinstono universiteto profesorius Ph. J. E. Peeblesas pagerbtas „už teorinius Visatos evoliucijos atradimus, papildžiusius mūsų žinias, kaip Visata vystėsi po Didžiojo sprogimo“, spaudos konferencijoje sakė Švedijos karališkosios mokslų akademijos generalinis sekretorius profesorius Goranas Hanssonas (Gioranas Hansonas).
M. Mayoras ir D. Queloz, kuris taip pat yra Ženevos universiteto profesorius, apdovanoti už pirmą „egzoplanetos, besisukančios apie Saulės tipo žvaigždę, atradimą“ 1995 metų spalį.
„Jų atradimai visam laikui pakeitė mūsų pasaulio sampratą“, – nurodė Nobelio komitetas.
Abu šveicarai savo laimėjimą pavadino „tiesiog nepaprastu“.
Nobelio premiją sudaro aukso medalis ir 9 mln. Švedijos kronų (833 tūkst. eurų).
Nobelio premiją laureatams oficialiai įteiks karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas) per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.
Pernai ši premija atiteko JAV mokslininkui Arthurui Ashkinui (Arturui Aškinui) ir prancūzui Gerard'ui Mourou (Žerarui Muru) bei kanadietei Donnai Strickland (Donai Strikland) už lazerių fizikos tyrimus, leidusius sukurti „šviesos įrankių“.
Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko ląstelių reakciją į deguonį tyrinėjusiems mokslininkams britui Peteriui J. Ratcliffe'ui (Piteriui Dž. Ratklifui) ir amerikiečiams Williamui G. Kaelinui (Viljamui Dž. Kilinui) bei Greggui L. Semenzai (Gregui L. Semenzai).
Trečiadienį bus paskelbtas chemijos premijos laureatas, o ketvirtadienį – du literatūros premijos laureatai, nes praėjusių metų premijos paskyrimas buvo atidėtas kilus priekabiavimo skandalui.
Pirmadienį, spalio 14-ąją, paaiškės ekonomikos premijos laureatas, tačiau dar prieš tai, penktadienį, Osle bus paskirta Nobelio taikos premija, kurią lažybininkai prognozuoja 16-metei klimato aktyvistei iš Švedijos Gretai Thunberg (Gretai Tunberg).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JAV teigia, kad Rusija praėjusią savaitę galimai į orbitą paleido kosminį ginklą
Jungtinės Valstijos teigia, kad Rusija galimai paleido ginklą, galintį artimojoje Žemės orbitoje pulti kitus palydovus, antradienį pranešė Pentagono atstovas Patas Ryderis. ...
-
Dangų nušvietė stulbinantis reginys: kai kurie pamatę vaizdinį skambino 112
Šeštadienio vakarą Europoje pastebėtas reto grožio reginys – danguje praskriejo didžiulis meteoras, nušvietęs dangų įspūdinga mėlyna spalva, pranešė „The Telegraph“. ...
-
„Blue Origin“ pirmą kartą nuo 2022-ųjų paleido turistus į kosmosą2
Jeffui Bezosui (Džefui Beizosui) priklausanti aerokosminių technologijų bendrovė „Blue Origin“ pirmą kartą po 2022 metais įvykusios raketos be įgulos avarijos, dėl kurios buvo sustabdyti jos skrydžiai su įgula, paleido turistus į kosmos...
-
VDU mokslininkai pirmą kartą pasaulyje nuskaitys stumbrų genomą2
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai ketina nuskaityti Lietuvoje gyvenančių stumbrų genomą. ...
-
Kai technologijos pasitarnauja: dirbtinis intelektas atkūrė balsą1
Naudojant dirbtinio intelekto balso klonavimo technologiją labai lengva apsimesti kitais asmenimis, todėl vis dažniau baiminamasi, kad tai gali tapti pagrindiniu sukčių įrankiu. Vis dėlto technologija gali ir pasitarnauti. Štai amerikiečių medi...
-
A. Armonaitė Vokietijos kosmoso bendrovę OHB paragino plėsti bendradarbiavimą2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vokietijos kosmoso bendrovę OHB paragino plėsti bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis. ...
-
Startuoliai meta iššūkį: kviečia pasitikrinti savo IT žinias
Lietuvoje ir kitur pasaulyje IT talentų svarba kasmet auga – norėdami paskatinti susidomėjimą IT sritimi, pasitikrinti ir atsinaujinti savo IT žinias, Lietuvos startuoliai su partneriais šiandien, gegužės 17 d., nuo 8 iki 20 val. organizuoj...
-
Nutekinta 150 tūkst. lietuvių paskyrų: kodėl tapome grobikų taikiniais?2
Apie tai, kaip apsaugoti savo elektronines paskyras, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Surfshark“ atstove Lina Survila. ...
-
Lietuva ir NASA pasirašė susitarimą dėl kosmoso tyrinėjimų5
Lietuva pasirašė JAV Valstybės departamento ir kosmoso agentūros (NASA) inicijuotą „Artemis“ susitarimą, kuriuo įtvirtinami praktiniai saugaus ir tvaraus kosmoso tyrinėjimo principai. ...
-
Naujausias mokslininkų tyrimas šokiruoja: laukia badas, konfliktai, masinė migracija14
Šimtai geriausių pasaulio klimato mokslininkų prognozuoja, kad dar šį šimtmetį pasaulio temperatūra kils mažiausiai 2,5 °C, viršydama tarptautiniu mastu nustatytus tikslus ir sukeldama katastrofiškas pasekmes žmon...