- Silvija Čibirienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Nobelio fizikos premija atiteko trims Visatos evoliuciją tyrinėjusiems mokslininkams
-
Nobelio fizikos premija atiteko trims Visatos evoliuciją tyrinėjusiems mokslininkams
-
Nobelio fizikos premija atiteko trims Visatos evoliuciją tyrinėjusiems mokslininkams
-
Nobelio fizikos premija atiteko trims Visatos evoliuciją tyrinėjusiems mokslininkams
-
Nobelio fizikos premija atiteko trims Visatos evoliuciją tyrinėjusiems mokslininkams
-
Nobelio fizikos premija atiteko trims Visatos evoliuciją tyrinėjusiems mokslininkams
Šių metų Nobelio fizikos premijos pusė buvo paskirta teorinės kosmologijos srityje dirbančiam JAV ir kanadiečių fizikui Phillipui Jamesui Edwinui Peeblesui (Filipui Džeimsui Edvinui Piblsui), o kita pusė – šveicarų astrofizikui, Ženevos universiteto profesoriui emeritui Micheliui Mayorui (Mišeliui Majorui) ir egzoplanetų ieškančiam šveicarų astronomui Didier Queloz (Didjė Kelo) iš Kembridžo universiteto Cavendisho (Kavendišo) laboratorijos, antradienį paskelbė Nobelio komitetas.
Šie trys kosmologai pagerbti už indėlį aiškinantis Visatos evoliuciją ir mūsų vietą Visatoje, nurodė komitetas.
JAV Prinstono universiteto profesorius Ph. J. E. Peeblesas pagerbtas „už teorinius Visatos evoliucijos atradimus, papildžiusius mūsų žinias, kaip Visata vystėsi po Didžiojo sprogimo“, spaudos konferencijoje sakė Švedijos karališkosios mokslų akademijos generalinis sekretorius profesorius Goranas Hanssonas (Gioranas Hansonas).
M. Mayoras ir D. Queloz, kuris taip pat yra Ženevos universiteto profesorius, apdovanoti už pirmą „egzoplanetos, besisukančios apie Saulės tipo žvaigždę, atradimą“ 1995 metų spalį.
„Jų atradimai visam laikui pakeitė mūsų pasaulio sampratą“, – nurodė Nobelio komitetas.
Abu šveicarai savo laimėjimą pavadino „tiesiog nepaprastu“.
Nobelio premiją sudaro aukso medalis ir 9 mln. Švedijos kronų (833 tūkst. eurų).
Nobelio premiją laureatams oficialiai įteiks karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas) per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.
Pernai ši premija atiteko JAV mokslininkui Arthurui Ashkinui (Arturui Aškinui) ir prancūzui Gerard'ui Mourou (Žerarui Muru) bei kanadietei Donnai Strickland (Donai Strikland) už lazerių fizikos tyrimus, leidusius sukurti „šviesos įrankių“.
Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko ląstelių reakciją į deguonį tyrinėjusiems mokslininkams britui Peteriui J. Ratcliffe'ui (Piteriui Dž. Ratklifui) ir amerikiečiams Williamui G. Kaelinui (Viljamui Dž. Kilinui) bei Greggui L. Semenzai (Gregui L. Semenzai).
Trečiadienį bus paskelbtas chemijos premijos laureatas, o ketvirtadienį – du literatūros premijos laureatai, nes praėjusių metų premijos paskyrimas buvo atidėtas kilus priekabiavimo skandalui.
Pirmadienį, spalio 14-ąją, paaiškės ekonomikos premijos laureatas, tačiau dar prieš tai, penktadienį, Osle bus paskirta Nobelio taikos premija, kurią lažybininkai prognozuoja 16-metei klimato aktyvistei iš Švedijos Gretai Thunberg (Gretai Tunberg).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...