- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viename Belgijos urve rastos, kaip manoma, paskutiniųjų neandartaliečių fosilijos yra tūkstančius metų senesnės, negu spėta anksčiau, rodo pirmadienį paskelbtas tyrimas.
Ankstesnis radioanglinis datavimas rodė, kad liekanos yra 24 tūkst. metų senumo, bet nauji tyrimai šią datą paankstino maždaug 44,2‒40,6 tūkst. metų.
Tyrimas, atliktas mokslininkų iš Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos komandos, buvo publikuotas mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Vienas iš bendraautorių, Oksfordo ir Ekso-Marselio universiteto mokslininkas Thibaut Deviese'as (Tibo Devjesas), naujienų agentūrai AFP sakė, kad jis ir jo kolegos sukūrė geresnį mėginių paruošimo būdą, kuriuo geriau pašalinamos nesusijusios medžiagos, galinčios iškreipti tyrimų rezultatus.
Tiksliai žinoti, kada išnyko neandertaliečiai, būtų kertinis žingsnis, siekiant suprasti jų prigimtį ir gebėjimus, taip pat kodėl jie išnyko, o mūsų protėviai suklestėjo.
Naujas tyrimų būdas taip pat remiasi radioangliniu datavimu, kuris jau seniai yra archeologinio datavimo pagrindas, tačiau mokslininkai patobulino mėginių rinkimą.
Visi gyvi organizmai iš atmosferos ir maisto įsisavina anglį, įskaitant radioaktyvųjį anglies izotopą C-14, kuris suyra bėgant laikui.
Žuvę augalai ir gyvūnai liaujasi įsisavinti C-14, tad nesuiręs jo likutis liekanose atskleidžia, prieš kiek laiko šie augalai ar gyvūnai gyveno.
Tirdami kaulus mokslininkai analizuoja anglį, susidariusią iš kolageno – organinės medžiagos.
„Mes žengėme vienu žingsniu toliau“, – sake Th. Deviese'as. Pasak jo, su liekanomis nesusijusios medžiagos, patekusios iš aplinkos arba su muziejuose naudojamais klijais, gali iškreipti tyrimų rezultatus.
Bandydama to išvengti, mokslininkų komanda ieškojo specifinių amino rūgščių, kurių, jų manymu, tikrai buvo kolageno sudėtyje.
„Patikimas pagrindas“
Tyrimo autoriai taip pat ištyrė palaikus iš kitų dviejų radimviečių Belgijoje, Fons de Forė ir Anži, ir nustatė, kad jie yra panašaus amžiaus.
„Šių Belgijoje rastų palaikų tyrimai yra labai svarbūs, nes jų datavimas yra kertinis, norint suprasti ir apibūdinti neandartaliečius“, – sakė bendraautoris Gregory Abramsas (Gregoris Eibramsas), dirbantis Belgijoje veikiančiame Skladinos urvo archeologijos centre.
„Praėjus beveik dviem šimtmečiams nuo neandertaliečio vaiko palaikų atradimo Anži sugebėjome pateikti patikimą palaikų datavimą“, – pridėjo jis.
Be to, genetinės sekos tyrimai atskleidė, kad neandertaliečio mentė, kuri anksčiau datuota kaip esanti 28 tūkst. metų senumo, yra smarkiai užteršta galvijų DNR. Manoma, kad taip įvyko peties kaulą konservuojant klijais, pagamintais iš galvijų kaulų.
„Datavimas yra svarbiausia detalė archeologijoje. Be patikimo chronologinio pagrindo negalime patikimai suprasti neandertaliečių ir Homo sapiens santykių“, – pridūrė studijos bendraautoris iš Oksfordo universiteto Tomas Highamas (Tomas Hajamas).
Tam tikri akmeniniai įrankiai yra priskiriami neandartaliečiams, ir tai yra laikoma jų kognityvinės raidos požymiu, pasak Daviese'o.
Kita vertus, jei neandartaliečių gyvavimo periodas yra ankstesnis, negu iki šiol manyta, reikėtų iš naujo ištirti paleolito laikų įrankius ir įsitikinti, ar jie tikrai priklauso šiai išnykusiai hominidų grupei, pridūrė Th. Daviese'as.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...