- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį artimieji, teatro bendruomenė ir gerbėjai atsisveikino su pirmadienį mirusia aktore Aldona Jodkaite. Ji amžinojo poilsio atgulė Petrašiūnų kapinėse.
„Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje atsisveikinama su Lietuvai nusipelniusia artiste aktore Aldona Jodkaite - Vrubliauskiene... Pagarba ir Atmintis...“, – socialiniame tinkle ketvirtadienio popietę rašė Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas.
Urna iš teatro buvo išnešta 14 val. Aktorė amžinojo poilsio atgulė Petrašiūnų kapinėse, šalia vyro Algirdo Vrubliausko.
„Paskutinį „sudie“ tarė teatro bendruomenė, o iš žiūrovų buvo ne tiek daug, kiek buvo tikėtasi, nes ji buvo vyriausiosios kartos aktorė ir daug metų nevaidino, tad šiandieninės kartos atmintyje ji yra mažiau žinoma ir su ja turi mažesnį ryšį. Daugiau atsisveikino vyresnės kartos žmonės ir teatro bendruomenė“, – sakė E. Stancikas.
Atsisveikinimo metu netrūko ir itin jaurių akimirkų. „Jos kulminacinis vaidmuo buvo karalienė Bona legendinėje „Barboroje Radvilaitėje“ ir finale atsisveikinant, prieš nusileidžiant uždangai, nuskambėjo Giedriaus Kuprevičiaus to legendinio spektaklio finalinė „Pagarbinkim meilę“ daina, nuskambėjo audringi susirinkusiųjų atsisveikinimo plojimai, – sakė E. Stancikas. – Išėjusiųjų energija visuomet lieka ir scenoje, ir teatre, ne tik atmintyje. Ji lieka bendrame kūrybiniame scenos virsme. Aldonos – ypatinga energija ir kaip karalienę Boną vaidino su tokia jėga ir stiprybe, taip ir asmenybė jos tokia buvo – tvirta, tiesi, ori ir ne visuomet su ne pačia patogiausia savo tiesa.“
Aldona Jodkaitė. Asmeninio arch. nuotr.
Primename, kad teatro ir kino aktorė A. Jodkaitė, eidama 93-iuosius metus, anapilin iškeliavo gegužės 24 dieną.
Ją primena ryškūs, charakteriniai vaidmenys, sukurti Kauno dramos teatre ir kine.
A. Jodkaitė – Lietuvos aktorė, gimusi tarpukario laikotarpiu, 1928 metais liepos 26 dieną Vilkijoje, per savo gyvenimą sukūrė daugybę ryškių vaidmenų.
Teatro scenoje A. Jodkaitė pirmą kartą pasirodė dar besimokydama mokykloje. Vienas iš pirmųjų aktorės vaidmenų – Luiza spektaklyje „Klasta ir meilė“, pastatytame pagal žymaus vokiečių klasiko F. Šilerio kūrinį.
1949 metais ji baigė Kauno dramos teatro vaidybos studiją ir pradėjo dirbti Kauno valstybiniame dramos teatre. Įgijusi patirties ir patobulėjusi, aktorė vieną po kito pradėjo kurti tokius vaidmenis, kaip kaimo mergina Ievutė spektaklyje „Prieblandoje“, sukurtame pagal lietuvių rašytojo, prozininko A. Žukausko-Vienuolio kūrybą: Olia spektaklyje „Šviečia, bet nešildo“, pagal rusų dramaturgo A. Ostrovskio kūrinį, taip pat dramoje „Pavogtoji laimė“, pastatytoje pagal ukrainiečių poeto, rašytojo I. Franko kūrinį. Jame A. Jodkaitė atliko ukrainietės Anos vaidmenį.
Aktorės įkūnyti personažai buvo labai įvairūs, skirtingi. Proveržis jos kūrybiniame kelyje įvyko į teatrą atvykus režisieriui H. Vancevičiui. Kaip pati A. Jodkaitė sakė: „Su Henriko Vancevičiaus atėjimu į teatrą plūstelėjo ir naujo, šviežio oro gūsis. Daug kas tada pasikeitė: atsirado kitoks repertuaras, į spektaklius siūbtelėjo publika.“
Prasidėjus naujam laikotarpiui, aktorė įkūnijo Mašos heroję spektaklyje „Trys seserys“ pagal A. Čechovo kūrinį (1960). Šis vaidmuo aktorei teikė daug emocijų. „Mano dievas yra Čechovas. Nieko gražesnio, subtilesnio už jo dramaturgiją nežinau. Kai repetavome „Tris seseris“, tai buvo tikra šventė sielai“, – viename iš interviu teigė aktorė. Vėliau sukūrė Gonerilės vaidmenį pagal V. Šekspyro dramą spektaklyje „Karalius Lyras“ (1961) bei Margaritą Gotjė spektaklyje „Dama su kamelijomis“ (1962) pagal prancūzų literatūros klasiko A. Diuma kūrinį.
Karalienė Bona „Barboroje Radvilaitėje“. NKDT ir asmeninio arch. nuotr.
Šiuo laikotarpiu A. Jodkaitė pradėjo vis ryškiau skleistis kaip temperamentinga aktorė. Vienas labiausiai atsiskleisti padėjusių vaidmenų – karalienė Bona legendinėje J. Grušo dramoje „Barbora Radvilaitė“ (1972, rež. Jonas Jurašas). Taip pat labai ryškus ir sėkmingas pasirodymas jos laukė Lidijos Vasiljevnos vaidmenyje, spektaklyje A. Arbuzovo „Senamadė komedija“ (1975). Įsimintini kiti vaidmenys: Irina (V. Korostyliovo „Tikiu tavimi“ (1961), Marija Choseva F. Garsijos Lorkos „Bernardos Albos namai“ (1964), Rūta K. Sajos „Saulės stulpas“ (1964) ), Regina D. Urnevičiūtės „Vadink mane motina“ (1965), Uršulė K. Borutos „Baltaragio malūnas“ (1966), Skruzdėlienė B. Sruogos „Dobilėlis penkialapis“ (1973), Amalija E. Vetemos „Rožynas“ (1978), Janina J. Montvilos „Didysis geismas“ (1984), Motina A. Strindbergo „Kelyje į Damaską“ (1986). Aktorė scenoje dirbo su tokiais partneriais kaip Laimonas Noreika, Kęstutis Genys, Gražina Balandytė, Rūta Staliliūnaitė, Vytautas Tomkus ir kiti. Bičiuliavosi su kolegėmis Danute Juronyte, Birute Raubaite, Gražina Balandyte, scenoje vaidino kartu su sutuoktiniu aktoriumi A. Vrubliausku.
Karalienė Bona „Barboroje Radvilaitėje“. NKDT ir asmeninio arch. nuotr.
A. Jodkaitė žinoma ir iš kino filmų „Aušra prie Nemuno“ (rež. A. Faincimeris) bei „Tiltas“ (rež. B. Šreiberis), kuriuose atliko pagrindinių veikėjų Birutės ir Rūtos vaidmenis. Abu filmai buvo pastatyti sudėtingu Lietuvai laikotarpiu, kai menininkai turėjo paklusti cenzūros reikalavimams ir prievarta diegiamoms pažiūroms. Tai labai atsispindėjo ir šiuose filmuose. Paskutinė A. Jodkaitė premjera – „Kelyje į Damaską“ pagal švedų rašytojo, dramaturgo A. Strindbergo kūrinį ( rež. Gytis Padegimas), o kine aktorė pasirodė 2015 metais A. Puipos filme „Edeno sodas“, kuriame atliko Helenos vaidmenį.
Kine bei teatre A. Jodkaitė nebijojo mėginti savo jėgas skirtinguose amplua, įsikūnijo į daugiau nei penkiasdešimt spalvingų vaidmenų, jai buvo suteiktas nusipelniusios artistės vardas. Menininkė išsiskyrė tvirtu charakteriu bei nuomone gyvenime ir kūryboje. Dėl savo idealų teko atsisakyti ir vaidmenų. Anksti palikusi sceną ir užleidusi vietą jaunajai kartai, domėjosi teatru, lankėsi premjerose. Aktorė A. Jodkaitė paliko ryškų ženklą Lietuvos teatro scenos metraštyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai2
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje3
„Nors regime, neretai daug ko nematome“, – neabejoja dizainerė Gretė Labanauskaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų mažinanti paroda „Pasimatuok jausmą“. ...
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės4
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?7
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forum...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai1
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Į Kauną sugrįžta muzika: Gatvės muzikos dieną kvies ne tik klausytis, bet ir šokti1
Gegužės 18 d., šeštadienį, Kaune skambės 18-oji Gatvės muzikos diena, pakviesianti miestiečius į senamiestį ir kitas miesto erdves, kur nuo vidurdienio iki vakaro skambės įvairių žanrų muzika – nuo eksperimentinės ir instrumen...
-
Kviečia švęsti: renginys mylintiems upes ir netikėtumus
Iki Kauno gimtadieninio liko vos savaitė. Renginių gausa tokia, kad jau dabar reikėtų pradėti rinktis, kur būtinai norėtumėte apsilankyti ir pamatyti, išgirsti, patirtis. ...
-
Vasariška „Audra“ atneš budinančio ir įkvepiančio meno
Birželio 5–9 d. į Kauną sugrįžta festivalis „Audra“. Penkias dienas truksianti programa tradiciškai pakvies ne tik iki paryčių šokti pasiryžusius naktinės kultūros mėgėjus, bet ir meninių iniciatyvų ištro&sc...