Quantcast

Dinamiškas Kauno ir Vilniaus santykis – pokalbiuose apie du miestus

  • Teksto dydis:

Prieš kelias savaites Kauno miesto muziejus ir MO muziejus atidarė unikalią parodą apie du miestus. Parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ analizuojama šių miestų priklausomybė – nors miestai neišvengiamai varžosi, tačiau tai ne ką nors iš abiejų miestų atima ar juos stabdo, bet nepaliaujamai skatina žengti į priekį. Paroda yra vienas pagrindinių programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ akcentų.

Kviesdami į meno ir kultūros istorijos parodą, Kauno miesto muziejaus ir MO muziejaus atstovai visus parodos lankytojus kviečia atsakyti į klausimą, kaip šie miestai, nors ir nevengiantys pasivaržyti, yra susiję ir reikalingi vienas kitam? Visą parodą pamatyti galima aplankius ją abiejuose miestuose – ant Pelėdų kalno esančioje Laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune ir MO muziejuje Vilniuje. Paroda veiks iki rugpjūčio 28 d.

Dinamiškas Kauno ir Vilniaus santykis – pokalbiuose apie du miestus

Iššūkius, kliūtis, susijungimą ir atskyrimą parodos pavadinime simbolizuojantis ir architektūroje atsikartojantis kalnas yra dinamiško Kauno ir Vilniaus santykio metafora. Parodos kuratoriai kviečia kauniečius ir vilniečius versti kalnus – atsikratyti kompleksų, nuoskaudų ir kliūčių, kurios trukdo pamatyti tikrąjį miestų santykį.

Temas, atskleidžiančias dviejų didžiausių Lietuvos miestų santykį, plėtoti kviečiama vyksiančio renginių ciklo metu. Renginiai vyks vieną kartą per mėnesį, ketvirtadieniais, iki rugpjūčio mėn. pabaigos. Pirmasis ciklo renginys – pokalbis apie miestų savivoką ir reprezentaciją – vyks gegužės 26 d. 19 val.

Renginio „Pokalbiai apie du miestus: vieta jūsų reklamai“ metu bus keliami klausimai apie tai, kaip Kaunas ir Vilnius save supranta ir reprezentuoja, kas inicijuoja, skatina ir formuoja šiuos giluminius savivokos pokyčius. Pokalbio metu dalyviai aptars tai atskleidžiančias iniciatyvas (reklamines kampanijas, gatvėvardžius, monumentus, Europos kultūros sostinės fenomeną Vilniuje ir Kaune), miestų tarpusavio santykį – ar jo būta nuo pat pradžių, ar jis susiformavo tam tikru metu? Stebint šių dienų reprezentaciją, kiek joje matytina vilnocentrizmo ir antramiestozės, kiek abu miestai matomi kaip partneriai, kiek kaip konkurentai?

Pokalbį moderuos filosofė, leidyklos „Hubris“ vadovė, Vilniaus dizaino kolegijos meno filosofijos ir medijų etikos dėstytoja Kristina Tamelytė. Pokalbyje dalyvaus kuratorė, kultūros žurnalistė Kotryna Lingienė, BÜRO ir Talent Garden Lietuva įkūrėjas, fotografas ir kultūros entuziastas Artūras Bulota bei VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

dar

dar portretas
Dar manau,kad visas šitas dvimiesčio problemas išspręstų greitasis traukinys, atstumą tarp miestų geležinkelių stočių nuvažiuojantis per maždaug 20 minučių ( panašiai,kaip traukinys nuvažiuoja apie 100 km atstumą tarp Kinijos Šanchajaus ir Sudžou miestų geležinkelio stočių). Na ir autostrados Vilnius - Kaunas- Klaipėda danga turėtų būti labai kokybiška,o ne tokia,,kaip ties Rumšiškėmis,pati autostrada apšviesta,aptverta , bent šešių juostų ,kad būtų galima važiuoti bentjau 150 km per val. greičiu.

nuomonė

nuomonė portretas
Manau, kad 'parapijinis' uždarumas yra visos Lietuvos bėda, galimai taip pat ir gerb. Vilniaus. Kartais susidaro įspūdis,kad kai kurie Vilniaus valdžios atstovai galimai elgiasi,kaip buvo įpratę savo, ar tėvų gimtuosiuose kaimuose ar miesteliuose ir ,ko gero,vis dar sunkiai suvokia,kad Vilnius yra ne nuo kitų atsiribojantis miestelis (maždaug-'nepriimkime į Vilniaus mokyklas vaikų iš rajono,nes 'saviems' vietų mokyklose neužtenka') bet visos Lietuvos sostinė, svetinga visiems Lietuvos piliečiams. Tokia mano nuomonė.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių