- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvoje pradedamas rodyti karo siaubą atskleidžiantis S. Loznicos filmas „Natūrali naikinimo istorija“
-
Lietuvoje pradedamas rodyti karo siaubą atskleidžiantis S. Loznicos filmas „Natūrali naikinimo istorija“
-
Lietuvoje pradedamas rodyti karo siaubą atskleidžiantis S. Loznicos filmas „Natūrali naikinimo istorija“
Naujausias ukrainiečių režisieriaus Sergejaus Loznicos filmas „Natūrali naikinimo istorija“ balandžio mėnesį pradedamas rodyti Vilniuje kino teatruose „Skalvija“, „Pasaka“ ir Kaune kino teatre „Romuva“.
Po pasaulinės filmo premjeros Tarptautiniame Kanų kino festivalyje, kino kritikai pastebėjo, kad naujas S. Loznicos filmas sukrečia ir kelia klausimą, kodėl žmonija nepasimoko iš savo tragedijų, kodėl XXI amžiuje dar vis naudojami amoralūs civilių masinio naikinimo metodai.
Archyvine medžiaga paremtas filmas žiūrovus nukelia į Antrojo pasaulinio karo metus, kai britai ir vokiečiai šaltakraujiškai vykdė miestų ir civilių gyventojų bombardavimą iš oro. Tačiau šiandien šis pasakojimas negali nerezonuoti su karo lauku paversta Ukraina. Režisierius savo kino kūrinyje nagrinėja principą, kuris yra tapęs karo strategijos taisykle - taikytis į civilius gyventojus ir ieško atsakymo kodėl dar vis naudojami šie nežmoniški masinio naikinimo metodai, ir kokiomis priemonėmis įmanoma kartą ir visiems laikams tai sustabdyti.
Aštuoniasdešimties metų senumo įvykiai šiandien neišvengiamai priverčia galvoti apie šiuo metu Ukrainoje vykstantį karą.
„Aštuoniasdešimties metų senumo įvykiai šiandien neišvengiamai priverčia galvoti apie šiuo metu Ukrainoje vykstantį karą, apie Ukrainos miestus, kuriuos naikina Rusijos sviediniai ir raketos. Ir mintis, kad žmonių sąmonėje niekas nepasikeitė, kad miestai ir jų gyventojai vėl tampa karo taikiniu, kad mes, europiečiai, taip ir nepasimokėme iš šios baisios patirties, per visą šį laiką nesiėmėme rimtų priemonių apsisaugoti nuo šio košmaro, kelia neviltį“, – sakė S. Loznica.
Kino žurnale „The Hollywood Reporter“ kino kritikė Leslie Felperin pastebi, kad filmas rezonuoja su šių dienų įvykiais: „Akivaizdu, kad beprasmiškas civilių gyventojų naikinimas, bandymas palaužti jų dvasią, rezonuoja su tuo, kas vyksta dabar, kai Rusijos pajėgos niokoja Ukrainos miestus, kuriuose S. Loznica užaugo ir gyveno daugelį metų. Nors filmas buvo pradėtas kurti gerokai prieš prasidedant karui ir jame nėra tiesioginės nuorodos į Ukrainą, žiūrovas gali jį nujausti.“
Kadras iš filmo „Natūrali naikinimo istorija“.
„Mintis sukurti šį filmą man kilo 2018 m., baigus filmuoti filmą "Donbasas". Tai, kas vyko Donbase, nebuvo lokalus konfliktas. Man jau tada atrodė, kad visiškai akivaizdu, kad tai didelio karo pradžia. Kaip matome, tai buvo tik laiko klausimas“, – prisiminė S. Loznica.
Režisierius savo filmu kviečia permąstyti masinio naikinimo moralės klausimą, tačiau ne mažiau svarbi, anot jo ir istorinės atminties ignoravimo problema šiuolaikinėse visuomenėse.
„Masinio naikinimo principas penkerius metus rusų buvo taikomas ir Sirijoje. Tačiau ir tada pasaulis tai abejingai stebėjo. Atrodė, kad Jungtinės Tautos atsibus ir imsis kažkokių veiksmų. Tačiau tai neįvyko. Todėl klausimas kodėl žmonės tokie nejautrūs kitų žmonių kančioms lieka toks pat aktualus ir šiandien“, – sakė režisierius.
Istorinės atminties nebuvimo klausimai skamba ne viename S. Loznicos filme. Pasak režisieriaus, istorinės atminties ignoravimas, kai įvykusios tragedijos, visuomenę ištikusios traumos pamirštamos arba apie jas nekalbama sąlygoja tai, kad anksčiau ar vėliau šios traumos atsinaujina ir vėl persekioja visuomenę, kuri stengiasi jas pamiršti. Apie tai savo knygoje „Natūrali naikinimo istorija“ kalba ir vokiečių rašytojas Winfried‘as Georg‘as Sebald’as, kuri ir įkvėpė to paties pavadinimo S. Loznicos filmą.
Kadras iš filmo „Natūrali naikinimo istorija“.
Tobulu istorijos metraštininku ir kino vizionieriumi vadinamas režisierius S. Loznica yra pelnęs per 300 apdovanojimų už ankstesnius savo filmus. Tiek dokumentiniai, tiek vaidybiniai režisieriaus filmai jau dvidešimt penkerius metus pristatomi tokiuose tarptautiniuose A klasės kino festivaliuose kaip Venecijos, Kanų, Berlyno, Karlovy Vary, Leipcigo ir kituose.
Filmas „Natūrali naikinimo istorija“ šiuo metu jau yra parodytas tarptautiniame Kanų kino festivalyje, kur režisierius buvo pagerbtas „France Culture“ apdovanojimu už savo indėlį į kino meną, Tarptautiniame Čikagos kino festivalyje, kuriame filmas pelnė „Silver Hugo“ apdovanojimą, Tarptautiniame kino festivalyje IDFA meistrų programoje, Tarptautiniuose Jeruzalės, Tesalonikų, Milano, Vienalės, Busano, Zagrebo, Korko, Jihlavos, Porto ir kituose dokumentinių filmų festivaliuose. Kovo mėnesį vykusiame Vilniaus Tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ įvyko keli filmo premjeriniai seansai.
Balandžio mėnesį filmas „Natūrali naikinimo istorija“ pradedamas rodyti Vilniaus kino teatruose „Skalvija“, „Pasaka“ ir Kaune kino teatre „Romuva“.
Filmą „Natūrali naikinimo istorija“ prodiusuoja „LOOKSfilm“ (Vokietija), „Studio Uljana Kim“ (Lietuva), „ATOMS & VOID“ (Nyderlandai), „Rundfunk Berlin-Brandenburg“ ir „Mitteldeutscher Rundfunk“ (Vokietija).
Filmo vystymą ir gamybą finansavo Europos Tarybos fondas „Eurimages“, Centrinės Vokietijos žiniasklaidos rėmimo fondas, Federalinės vyriausybės kultūros ir žiniasklaidos fondas, „Medienboard Berlin-Brandenburg“, Lietuvos kino centras, Nyderlandų kino fondas bei ES programa „Kūrybiška Europa - MEDIA“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jėgas su sūnaus tėčiu suvienijusi dainininkė Arina: vaikytis skandalų man neįdomu6
Arina su scenos kolega, sūnaus Martyno tėčiu Vytautu Čeplinsku, žengė intriguojantį žingsnį – ryžosi prabilti apie dar nematytus jųdviejų atspalvius. Tik šįkart – ne muzikoje. ...
-
Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas: senos pasakos naujos spalvos3
Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT) kviečia į premjerą „Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas“, kurią režisuoja Milda Mičiulytė. Spektaklyje puikiai žinoma lietuvių liaudies pasaka nuskambės naujai, įvedant naujų personažų ir li...
-
Profesoriaus darbuose – pasaulio gatvės5
Profesorius Jonas Minkevičius tiki, kad išėję iš jo darbų parodos žmonės supras, kad architektūra – ne atvirukas delne, o istoriškai svarbus menas. ...
-
„Gintarinė pora“ – neblėstanti tradicija4
Gegužės pirmasis savaitgalis Lietuvoje neatsiejamas nuo tradicinių tarptautinių sportinių šokių varžybų „Gintarinė pora“ ir koncerto, skiriamo Motinos dienai. ...
-
Garažų vyrų gyvenimo kontrastai: yra vienas dalykas, kuris juos vienija7
Prieš kelerius metus pradėjęs gvildenti vyriškumo temą, fotomenininkas Justinas Stonkus ją tęsia. Lankytojų vertinimui – garažų vyrai ir įtraukūs jų pasauliai. ...
-
Edukacija, kai susilieja teatras ir pedagogika2
Prie jau keturioliktus metus Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) rengiamo festivalio „Nerk į teatrą“ programos kūrėjų šiemet prisidėjo ir vengrų teatro menininkas Gáboras Takácsas. Jis – Káva Dramos / Te...
-
Kaip nepasiklysti informacijos sraute?
Ar kada pagalvojote, kad knygos gali tarpusavyje megzti dialogus? Net ir tos, kurios iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendro, kurių žanrai, komunikacijos formos, o gal net ir vertybės išsiskiria. Ar ne taip būna ir su žmonėmis? Mieliau užs...
-
Koncertas filharmonijoje: jausmų apsuptyje2
Jausmų apsuptyje, o kartu – gilaus kūrinių turinio ir itin intelektualaus atlikimo apsuptyje. Taip galima apibūdinti balandžio 21 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusį koncertą tokiu pat pavadinimu „Jausmų apsuptyje“. ...
-
Vienatvėje sunkiau (iš)būti komfortiškam nekomforte1
Į kiekvieną naują parodą galima pažiūrėti kaip į baltą lapą, atsiribojant nuo išankstinės nuomonės, vertinimo, į galerijos erdvę įžengti tarsi ir pats būtum baltas lapas. Tai galėtų tapti eksperimentu, kurio rezultatai būtų naudingi...
-
Legenda apie Pilėnus: kitoks požiūris į didvyriškumą12
Kauno teatro mylėtojai netrukus išvys intriguojančio menininkų Nauberto Jasinsko ir Mato Dirginčiaus kūrinio „Pilėnai*“ premjerą. Projekto pavadinimą pažymėdami žvaigždute autoriai pabrėžia: tai – ne opera, o performansas...