Kaip atkoduoti?

Vienas šventės akcentų – paveikslas „Dabartis Naujajam Rytojui – DNR paveikslas Nr. 1“, eksponuojamas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje Valstybės pažinimo centre. Į Kauną kūrinys atkeliavo tapytojo ir kompozitoriaus gimtadienio proga.

Šio M.K.Čiurlionio portreto bendraautoriai – genetikai Lukas Žemaitis, Ignas Galminas ir tapytojas Tadas Sokolovas. Paveikslo dažuose įmaišyta DNR su užkoduotais M.K.Čiurlionio kūriniais, faktais apie Lietuvos tapatybę, žmonių linkėjimais. Kūrėjai nurodo, kad tol, kol žmonija gyvuos, DNR informaciją, esančią paveikslo dažuose, bus galima atkoduoti panaudojant sekoskaitos technologijas.

Šis unikalus mokslo ir meno sinergijos pavyzdys puikiai dera prie M.K.Čiurlionio polėkio, simbolizmo.

T.Sokolovas, pristatydamas paveikslą paminėjo, kad tai pirmasis paveikslas, kurio neįmanoma suklastoti. Jis nesuklastojamas būtent dėl sintetinės DNR, įmaišytos į dažus.

Šis paveikslas įkurdintas prie M.K.Čiurlionio paveikslų ekspozicijos pradžią žyminčios didžiulės tapytojo nuotraukos. Jai pozavo prieš pirmąją savo dailės darbų parodą. Parodos rengimas nebuvo toks paprastas, kaip galėjo tikėtis. Žmonai laiške rašė, kad nebuvo laiko net pasišukuoti. Gidė vėliau vienoje ekskursijų pastebėjo, kad nors nuotraukoje M.K.Čiurlionis labai rimtas, bet jis turėjo labai gerą humoro jausmą, labai globojo savo keturis jaunesnius brolius ir keturias jaunesnes seseris.

Mokė brolius ir seseris

Visos teminių ekskursijų vietos greitai buvo užpildytos. Vienose ekskursijose labiau gilintasi į šio genijaus kūrybą, o ekskursijoje „Kaip Čiurlionis piešė?“ atskleista ir kūrybinio proceso užkulisių bei jo asmeninio gyvenimo akimirkų.

Muziejaus gidė-edukatorė Dalia Bieliūnaitė „Kauno dienai“ sakė niekur neradusi duomenų ar ir kaip M.K.Čiurlionis minėdavo savo gimtadienius, vardadienius. Beje, Mikalojaus vardu į jį niekas nesikreipdavo. „Žmona irgi sakydavo „Kastuk“, – teigė D.Bieliūnaitė, laukdama, kol susiburs visi ekskursijos dalyviai.

Būdamas pats vyriausias brolius ir seseris mokė muzikos. Visi vaikai skambino pianinu. Vyresnieji mokė jaunesnius. „Tai M.K.Čiurlioniui labai patiko. Netgi tvarkaraštis ant sienos kabojo, kurio kada eilė skambinti pianinu. Kai M.K.Čiurlionis pradėjo piešti, tapyti, jo broliai ir seserys su smalsumu stebėdavo ir tą procesą, pagelbėdavo. Didžioji pagalbininkė buvo sesuo Valerija. Ji spėdavo nudirbti ne tik namų ruošos darbus, bet ir broliui padėdavo išplaudama jo teptukus, atnešdama, ko reikia“, – pasakojo edukatorė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Galimybė išbandyti

M.K.Čiurlionis pats daug kuo domėjosi, stengėsi užsirašyti į fizikos, astronomijos, astrologijos paskaitas, mėgo lankytis muziejuose, iš užsienio broliams ir seserims veždavo knygas, juos mokydavo, pasitelkdamas įvairias gudrybes. Pavyzdžiui, vieną kartą pareiškė, kad visus vešis į Afriką, bet į kelionę leistis bus galima tik tada, kai apie šį žemyną vaikai turės daug žinių, ir padavė jiems geografijos vadovėlį. 

Šventės metu ne vienas mažas ir didelis dalyvis sužinojo daug ko naujo, bet ir susiviliojo galimybe pačiam išbandyti pasteles, kuriomis piešė ir M.K.Čiurlionis, pasisėmęs įkvėpimo čia pat ne vienas sėdo kurti savas vizualias istorijas.

M.K.Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Mirė 1911 m. balandžio 10 d., susirgęs plaučių uždegimu. Tuomet jam buvo vos 35-eri, tačiau jau spėjęs tapti didžiu kompozitoriumi, dailininku, chorvedžiu, kultūros veikėju.