- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien kas ketvirta nauja kompanija Europoje priskiriama socialiniam verslui. Socialinis nuo tradicinio verslo skiriasi tuo, kad svarbiausias jo tikslas yra nauda visuomenei. Dažnai socialinio verslo įmonės įdarbina žmones iš labiausiai pažeidžiamų grupių ir sprendžia opias visuomenės problemas, todėl didžioji dalis jų uždirbto pelno pirmiausia naudojama socialiniams poreikiams tenkinti, taip pat pačios socialinės įmonės veiklai įtvirtinti.
Mato perspektyvą
Gegužės 23–24 d. "Kaunas 2022" komandos organizuojame Europos kultūros sostinės forume dalyvaus socialinių ir bendruomeninių įmonių ekspertas Philas Tulba, ilgiau nei aštuoniolika metų šią veikla užsiimantis Jungtinėje Karalystėje, kitose Europos ir Pietryčių Azijos šalyse. Jau šešerius metus P.Tulba savo veiklą plėtoja ir Lietuvoje.
Su P.Tulba kalbamės apie socialinio verslo tendencijas Europoje ir tokio verslo perspektyvas Lietuvoje.
Turėdamas daug patirties šioje srityje, pašnekovas mato didžiulį socialinio verslo plėtros potencialą. Anot jo, Europa šiuo metu susiduria su daug iššūkių, tokių kaip migracija iš išorės ir šalių viduje, kai žmonės palieka provincijos miestelius ir keliasi gyventi į didmiesčius. Šis reiškinys smukdo regionus ekonomiškai. Vis daugiau problemų kelia klimato kaitos padariniai, visuomenės senėjimas ir nepakankamai efektyvios viešosios paslaugos. P.Tulba nuomone, šiuos iššūkius galima įveikti bendromis valstybių, privataus verslo ir socialinio verslo įmonių pastangomis.
Pasiektą progresą socialinio verslo srityje lėmė tai, kad vyriausybės laiku įžvelgė socialinį potencialą, antrepreneriai suprato, kad galima uždirbti darant gerus darbus.
Sėkmės istorijos
Pranešėjas atkreipia dėmesį, kad Europos Komisija nuosekliai skatina bendradarbiavimą tarp šalių socialinio verslo srityje, taip pat daug nacionalinių vyriausybių remia tokio verslo steigėjus. Vis dėlto P.Tulba įžvelgia, kad bendrai Europoje, taip pat ir Lietuvoje, paramos socialinėms iniciatyvoms trūksta, o nemažai šiam tikslui sukurtų akseleratorių, deja, nepasižymi ilgalaike veikla. Jo nuomone, socialinio verslo infrastruktūros finansavimas daug kur yra per mažas, nes esą tai nepakankamai patraukli ar inovatyvi sritis, tačiau profesionalios konsultacinės pagalbos užtikrinimas, pranešėjo įsitikinimu, socialinio verslo naujokams yra būtinas.
P.Tulba mato daug socialinio verslo sėkmės istorijų, kurių galima rasti visoje Europoje, daugelyje bendruomenių ir sektorių – nuo sėkmingų kooperatyvų Ispanijos Baskų krašte iki socialinio verslo pagrindais veikiančios kavinės "Pirmas blynas", veikiančios Vilniuje (čia įdarbinti žmonės, turintys negalią).
Naujausiomis socialinio verslo tendencijomis ar galimybėmis socialinio verslo antrepreneriams pašnekovas įvardija technologijų pasitelkimą socialinei gerovei kurti ir, žinoma, klimato kaitos keliamų problemų sprendimą bei ekologinio tvarumo poreikį daugelyje ūkinės veiklos sričių.
Pasiekta pažanga
P.Tulba sako, kad socialinio verslo išsivystymo lygiu gali didžiuotis Nyderlandai, jau minėtas Ispanijos Baskų kraštas, taip pat Jungtinė Karalystė, kurioje socialinis verslas nuosekliai remiamas jau du dešimtmečius. Ši parama apima mokesčių lengvatas, paramos infrastruktūrą socialinio verslo įmonėms ir profesionalią konsultacinę pagalbą, pavyzdžiui, pritraukiant investicijas.
Jo nuomone, pasiektą pažangą socialinio verslo srityje lėmė tai, kad vyriausybės laiku įžvelgė socialinį potencialą, antrepreneriai suprato, kad galima uždirbti darant gerus darbus, o privatus verslas ar didelės bendrovės įtraukė paramą socialinio verslo iniciatyvoms į savo socialinės atsakomybės veiklas. Be abejo, prie sektoriaus klestėjimo prisidėjo tiksliniai tyrimai, pagrindžiantys, kad tai veikia ir duoda konkrečių rezultatų. Visos šios iniciatyvos kartu sudarė sąlygas, palankias socialinio verslo ekosistemai vystytis.
Pirmieji žingsniai
Paklaustas, kaip jis vertina socialinio verslo aplinką Lietuvoje, pašnekovas pripažįsta, kad pas mus šis sektorius dar tik žengia savo pirmuosius žingsnius. "Pažanga vyksta lėtai, netolygiai, o dažnai apie ją ir nežinoma. Daugiausia socialinio verslo įmonių koncentruojasi Vilniuje, o bendras šalies paveikslo šioje srityje netgi neegzistuoja", – sako Europos kultūros sostinės svečias.
P.Tulba nuomone, norint paskatinti socialinio verslo plėtrą, reikalingos investicijos ir parama vietinėms socialinio verslo iniciatyvoms, taip pat patikima dabartinės situacijos analizė, dėl kurios rastųsi aiškesnis paveikslas, kokios paramos labiausiai reikia ir kokį vaidmenį šis sektorius galėtų vaidinti kaip darbdavys, gerovės kūrėjas ar socialinių paslaugų teikėjas.
Svarbi informacija
"Kaunas 2022" Europos kultūros forumo programa ir registracija skelbiama forumas.kaunas2022.eu.
Renginys nemokamas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Muzikos gurmanus „Vikonda grupė“ rytoj kviečia į „Džiazo gatvę“5
Jau 34-tą pavasarį Kaunas tapo Lietuvos džiazo sostine – muzikos gurmanus čia vėl subūrė tarptautinio „Kaunas Jazz“ festivalio renginiai. „Programoje – aukščiausio meninio, profesinio lygio Lietuvos džiazo kūrėja...
-
GJan surengs dar vieną koncertą „Žalgirio“ arenoje: dabar jaučiuosi užtikrinta1
Socialiniuose tinkluose dainų autorė ir atlikėja paskelbė ambicingo, jau antrojo savo muzikinėje karjeroje, koncerto Kauno „Žalgirio“ arenoje datą ir kviečia ten susitikti 2025 m. sausio 18 dieną. ...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Maironio premiją Kaunas skyrė vienai ryškiausių jaunosios kartos kūrėjų3
Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Tokiam komisijos sprendimui pritarė šią savaitę posėdžiavusi Kauno miesto taryba. Prestižinis įvertinimas ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...