Quantcast

Skiautininkė savo darbuose įamžins Kauno architektūros paveldą

Iš audinių atraižėlių pasiūti skiautiniai nelaikomi įprastais rankdarbiais – tai iki meninio lygio pakylėti darbai, dažnai turintys ir dekoratyvią, ir praktinę paskirtį. Prieš 25 metus į skiautinių pinkles įkliuvusi Regina Bagdonienė sako, kad šie darbai namams suteikia išskirtinę dvasią, o kūrėjams padeda išreikšti save.

Bekraštė kūrybos erdvė

Lovatiesės, apklotai, kilimai, vaikiškos antklodės, pano, staltiesės ir staltiesėlės, žaislai, įvairiausi buities daiktai, drabužiai, aksesuarai – skiautinių technika galima sukurti viską, ko geidžia širdis. Be to, visada lieka erdvės saviraiškai – tai labiausiai ir žavi R.Bagdonienę.

"Skiautiniai pasauliui žinomi jau labai seniai, jų technikų yra įvairių ir itin daug: savą sugalvojo japonai, havajiečiai, norvegai, Amerikos indėnai, ten gyvenanti amišų religinė bendruomenė, anglai, airiai ir t.t. Margaspalves, vienodos geometrinės formos skiauteles galima siūti vieną prie kitos, pagal schemą jungti skirtingų dydžių ir formų lopelius, pasiduoti įkvėpimui siūti crazy skiautinius be jokių taisyklių maišant formas ir audinių tekstūrą, atraižomis piešti piešinius, šiaušti purų kailiuką, kurti spalvingus "vitražus"... Neretai tą pačią techniką galima atlikti ne vienu, o keliais skirtingais būdais, tarpusavyje galima jungti kelias skirtingas technikas. Meniškam žmogui skiautiniai – bekraštė kūrybos erdvė", – tikina pašnekovė.

Ši įvairovė skiautinių meną daro unikalų: su išmone, įkvėpimu sukurti darbai dera bet kokiame interjere ir bet kurioje patalpoje, skiautelių spalvų deriniai prakalbina net itin santūrų ir minimalistinį interjero stilių, o jų minkštumas, švelnumas būtį ir buitį apgaubia jaukumu. Nuostabiausia tai, kad tas pats siuvinys gali būti panaudotas kaip lovatiesė, pledas, pano ar staltiesė.

Ramina lyg meditacija

Susirūpinus ekologija ir antriniu žaliavų panaudojimu, skiautinių technika tapo labai populiari – tai puikus būdas prasmingai panaudoti ir antram gyvenimui prikelti senus drabužius, tekstilės atliekas, įvairias atraižas.

R.Bagdonienė pastebi, kad skiautiniai – kantrių, kruopščių, užsispyrusių žmonių pasirinkimas, suteikiantis džiaugsmą ir pasitenkinimą tiems, kurie moka mėgautis kūrybos procesu ir nesiekia greito rezultato. Čia svarbu tikslumas, spalvų, raštų, motyvų grožis ir dermė, dekoratyvūs akcentai, nepriekaištinga apdaila.

Susirūpinus ekologija ir antriniu žaliavų panaudojimu, skiautinių technika tapo labai populiari – tai puikus būdas antram gyvenimui prikelti senus drabužius.

Tie, kurie nors kartą bandė siūti skiautinį, žino, kad tradiciškai jis susideda iš trijų dalių: viršutinio sluoksnio, po juo esančio paminkštinimo ir pamušalo. Paminkštinimas skiautiniams ne tik suteikia stabilumą, bet ir reljefiškumą, o jis atsiranda dygsniuojant visus tris sluoksnius. Regina sako, kad dygsniavimas – privalomas darbo etapas, tik jį galima atlikti skirtingai – kad siuvinys būtų stabilus, sudygsniuoti per skiaučių sujungimo linijas, o kad būtų dar ir gražus, faktūrinis, norimu motyvu – rombais, bangelėmis, linijomis ir kitais raštais išdygsniuoti konkrečius plotus.

"Pats skiautinys siuvamas mašina, dygsniuojama rankomis. Daugeliui šis darbas labai sunkus ir nuobodus, o man labai patinka – ramina lyg meditacija", – prisipažįsta kūrėja.

Jos darbuose dominuoja ryškios, gyvos spalvos, mėgstamiausi motyvai – gėlės, augalai, peizažai – jūra, laukai, gimtojo Obelių miestelio apylinkės, tėvelių namai.

Įvertinta "Gerumo kristalu"

Kantrybė, kruopštumas, užsispyrimas – R.Bagdonienės genuose. Šiuos charakterio bruožus sustiprino ir įgyta geodezininkės profesija.

"Labai gražiai piešiau, mėgau rankdarbius, tad tėtis buvo numatęs siųsti mane mokytis siuvėjos amato, bet likimas sudėliojo savaip. Mokėjimas piešti pravertė ne tik sudarant geodezinius vietovių žemėlapius, bet ir kuriant skiautinius. Rankdarbių neapleidau visą gyvenimą – nėriau, mezgiau, siuvinėjau, siuvau sau ir šeimai, o susidomėjusi skiautiniais dar baigiau siuvimo ir drabužių apdailos kursus", – šypsosi pašnekovė.

Kai prieš 25 metus dienraštyje "Kauno diena" rado kvietimą į skiautinių parodą ir kursus, R.Bagdonienė labai apsidžiaugė – įprasti rankdarbiai jau buvo gerokai pabodę, troško išbandyti kažką nauja, be to, ramybės nedavė viso gyvenimo svajonė – pasisiūti didelę, gražią, minkštą skiautinių lovatiesę. Kursus organizavo ir vedė dizainerė Onutė Kujelienė ir dailininkė Laima Kygaitė. Juos lankiusios moterys vėliau susibūrė į klubą "Skiaučių menas".

R.Bagdonienė – viena šio klubo senbuvių: sukūrė klubo herbą-emblemą, aktyviai dalyvauja parodose ir įvairiuose projektuose – ne vieną minkštą skiautinių antklodę dovanojo Kauno klinikų Neišnešiotų naujagimių skyriui, o neseniai Estijos skiautininkių inicijuotam projektui-parodai "Baltijos keliui – 30 metų" sukūrė net tris skiautinius. 2013 m. R.Bagdonienei Kauno miesto meras įteikė "Gerumo kristalą" už meniškos raiškos sklaidą ir bendruomeniškumo skatinimą.

Prasmingi sumanymai

Kuo skiautinys sudėtingesnis, išskirtinis savo dydžiu, tematika ar technika, tuo Reginai įdomiau – nei pastangų, nei laiko ji neskaičiuoja.

Pastaruosius penkerius metus ją užvaldė skiautinių-lankstinių manija: lankstant tam tikros formos audinio skiautę gaunamos įvairios erdvinės formos, iš jų vėliau siuvamas visas rankdarbis arba jos naudojamos kaip dekoratyvūs siuvinio akcentai. Dėl gėlių galvą pametusi kaunietė iš skiautelių įvairiais būdais lanksto rožes, tulpes, ramunes, vyrui Jurgiui – didžiausiam jos darbų kritikui, patarėjui ir pagrindiniam padėjėjui pasiuvo skiautinį su jurginų puokšte.

"Meniškus lankstinių skiautinius pamačiau internete. Nei aprašymo, nei schemų nebuvo, bet taip patiko, kad kol nesugalvojau, kaip detales išlankstyti, negalėjau nurimti, – prisipažįsta pašnekovė, kurios didžiausi mokytojai – internetas, užsispyrimas, patirtis. – Man svarbu viską išsiaiškinti pačiai. Kartais tam sugaištu ne kelias dienas ar savaitę, o net pusmetį."

Skiautininkių bendruomenėje gyvuoja nuostata: tik pasiuvus lovatiesę įgyji teisę vadintis skiautininke. R.Bagdonienė jų pasiuvo daugiau nei dešimt, o vaikiškų antklodėlių skaičių pametė jau seniai. Lietuvoje šią kaunietę išgarsino tūkstantmečiui skirtas rekordinio dydžio – 360x275 cm skiautinys "Amžių sandūra": jį sudaro 2 000 kvadratėlių, kurių dydis – 6,5x6,5 cm, puošia iš 120 audinio gabaliukų susiūta Betliejaus žvaigždė, kurios dydis –15x15 cm. Šį darbą Regina dovanojo Rokiškio krašto muziejui, o po kelerių metų sau pasiuvo tokį patį, tik šiek tiek mažesnį.

2019-uosius paskelbus Laikinosios sostinės atminimo metais, R.Bagdonienė ėmėsi naujo sumanymo: pradėjo siūti skiautinius, kuriuose bus įamžinti įspūdingiausi 1919–1936 m. statyti Žaliakalnio medinukai, pagrindiniai Kauno tarpukario architektūros šedevrai. Pati nufotografavusi ir ant audinio perkėlusi statinių detalių nuotraukas, autorė jas įkomponuoja į skiautinius, kuriuose minėtas detales atkuria įvairiais būdais – susiuva iš audinio atraižėlių, lanksto, siuvinėja, naudoja aplikacijos techniką, o Centrinio pašto grindų ornamentą išaudė iš juostelių. Kūrėja žada sukurti trylika unikalios Kauno architektūros įkvėptų darbų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Safyras

Safyras portretas
Štai kokius darbus reikia rodyti, o ne girtis masine gamyba, nes sukurti tokį išskirtinį grožį reikia ne tik kruopštumo, bet ir talento...

Lynn Simon

Lynn Simon portretas
„Google“ už kiekviena menesi už darba internete sumokejo nuo 18000 iki 25000 doleriu. Paskutini menesi aš uždirbsiu $ 23618 iš „Google“ ir eSu nuolatinis studentas, o aš laisvalaikiu dirbu nuo 2 iki 3 valandu per diena. kiekvienas žmogus gali prisijungti prie šio darbo ir pradeti uždirbti internete, kaip ir aš. >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> w­­w­­w.W­­e­­b­­J­­o­­b­­98.C­­o­­m

Edmundas Tulcevičius

Edmundas Tulcevičius portretas
Didžiausia pagarba tokiems žmonėms .
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių