Quantcast

Suomio fotografijų dienoraščiuose – lygiagretūs gyvenimai

XXIV festivalio "Kaunas photo" proga Kaune apsilankė fotomenininkas iš Suomijos Jaris Silomakis. Atliepdamas į šiųmečio festivalio temą, jis tyrinėjo mūsų miesto vandens telkinius ir vietos gyventojų santykį su jais. Dar viena svečio misija – surinkti medžiagos savo naujajai fotografijų knygai.

Po kadrą kasdien

Nuo pat 2001 m. J.Silomakis kiekvieną dieną užfiksuoja po vieną dėmesį patraukusią akimirką, o nuotraukos apačioje užrašo, kas svarbaus tądien įvyko asmeniniame ir politiniame gyvenime.

Pirmojo šio amžiaus dešimtmečio fotografijos savo vietą sugulė į pirmąją fotografo knygą "Oro dienoraštis". Šio dienoraščio fotografijos liudija svarbiausius 2001–2010 m. politinius įvykius: jame galima rasti fotografiją, užfiksuotą dieną, kai Kosovas paskelbė savo nepriklausomybę, kadrus, liudijančius JAV ir Afganistano konflikto pradžią, žinomo Kremliaus oponento Aleksandro Litvinenkos mirtį Londone ir kitus pasaulio dėmesį prikausčiusius momentus.

"Kiekvieną dieną ieškau informacijos apie svarbius tos dienos įvykius ir išsirenku patį svarbiausią. Tokiu būdu mano fotografijos pasakoja net kelias istorijas – mano gyvenimo ir pasaulio įvykių", – kūrybinį procesą atskleidė J.Silomakis.

Kai Irma aplenkė Kauną

Kaune užfiksuoti kadrai suguls į antrąją fotografo knygą, kuri bus pristatyta 2019 m. J.Silomakis į Lietuvą atvyko tyrinėti vandens telkinių, tačiau jis fiksavo ir miesto žmones bei jų istorijas, gatves ir jose verdantį gyvenimą.

"Vos atvykus į Kauną teko gelbėti vieną moterį, kurios automobilis sugedo. Nieko neišmanau apie automobilius, bet įvyko malonus sutapimas – tos moters automobilį ištiko toks pats gedimas, kurį mano automobilis buvo patyręs prieš kurį laiką, tad sugebėjau jai pagelbėti. Manau, kad šios kaunietės fotografija tikrai atsidurs kitame mano dienoraštyje", – įspūdžiais dalijosi fotografas.

Kol J.Silomakis viešėjo Kaune, kitapus Atlanto šėlo gamta – Hjustoną siaubė potvyniai, sukelti uragano Harvio, Karibuose siautė Irma. Šios katastrofos taip pat įamžintos Kauno fotografijose.

"Dieną, kai išgirdau apie uraganą Irma, pakaunėje užfiksavau vaizdą – stovintį vienišą automobilį, pro kurį ėjo vienut vienutėlis žmogus. Manau, kad taip ir užrašysiu: "Kaunas tą dieną, kai uraganas Irma naikino Karibus", – mintimis dalijosi J.Silomakis.

Vis dėlto fotografas skyrė dėmesio ir festivalio temai – vandeniui. Nemuno ir Neries santaka J.Silomakiui tapo tikru įkvėpimo šaltiniu. Stebėdamas prie upių besiilsinčius ir sportuojančius kauniečius, menininkas atskleidė jų unikalų ryšį su šiais svarbiausias Kauno vandens telkiniais.

"Turku mieste, Suomijoje, studijavau fotografiją. Kai su studijų draugais norėdavome atsipalaiduoti ir pailsėti, eidavome prie Auros upės. Kauno gyventojai prie Nemuno taip pat traukia norėdami išvėdinti galvas nuo minčių, pabėgti nuo darbų. Daugelyje miestų upių vaidmuo nuo seno svarbus, todėl ir žmonės su jomis jaučia ypatingą ryšį", – pasakojo pašnekovas.

Nuo žingsnio iki revoliucijos

Be "Orų dienoraščio", J.Silomakis ilgus metus kūrė ir dar vieną projektą – "We are the Revolution, after Joseph Beuys" (liet. Mes esame revoliucija, pagal Josephą Beuysą – aut. past.). Šio projekto tikslas – nueiti tiek žingsnių, kiek aukų pasiglemžė XX a. politinės tragedijos.

Manau, kad visi žmonės yra veikiami nesuvaldomų istorijos jėgų, tad ir individas revoliucijoje tegali būti dalimi kažko didesnio už jį patį.

Projekto pagrindu tapo vokiečių koceptualisto J.Beuyso 1972 m. fotografijos darbas "Mes esame revoliucija". Fotografijoje užfiksuotas pats J.Beuysas, žengiantis objektyvo link – menininkas taip išreiškė savo mintį, kad kiekvienas individas gali sukelti revoliuciją, tereikia ateiti ir prisijungti.

J.Silomakis, nors ir iš dalies pritardamas šiai J.Beuyso minčiai, vis dėlto mano, kad vienas individas negali savaime sukelti revoliucijos, jis gali būti tik jos dalimi.

"Manau, kad visi žmonės yra veikiami nesuvaldomų istorijos jėgų, tad ir individas revoliucijoje tegali būti dalimi kažko didesnio už jį patį", – teigė menininkas.

Projekto "We are the Revolution, after Jospeh Beuys" metu kurtose fotografijose užfiksuotas pats žingsniuojantis J.Silomakis. Siekdamas nueiti tiek žingsnelių, kiek aukų žuvo per praėjusio amžiaus politines katastrofas, fotografas nukeliavo dešimtis milijonų žingsnių. Menininko kelionė prasidėjo Sarajeve paminint Pirmojo pasaulinio karo pradžią – pasikėsinimą į Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį Pranciškų Ferdinandą ir jo žmoną, o baigėsi pagerbiant Rugsėjo 11-osios aukas Niujorke.

Lietuvoje kurti J.Silomakio darbai galerijoje "Menų parkas" eksponuojami viso festivalio metu. Kiek vėliau dalis menininko kūrinių bus iškabinti ant tvoros, juosiančios buvusį "Merkurijaus" pastatą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

..,

.., portretas
nuo kada fotospaudikai vadinami menininkais? nuo sovietmecio....
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių