- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Talino nacionalinėje bibliotekoje ir Vroclavo architektūros muziejuje pristatyta paroda „Optimizmo architektūra – Kauno fenomenas, 1918-1940 m.“.
Ši tarptautinė kilnojamoji paroda yra skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui, o tarpukario Kauno modernioji architektūra puikiai atspindi tą politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, kuris buvo būdingas naujai susikūrusių ar atsikūrusių valstybių sostinėms.
Ši Kauno architektūros paveldo dalis dar mažai žinoma Europoje, todėl parodoje akcentuojamas staigus modernistinės Kauno transformacijos fenomenas, kai 1919 m. miestui netikėtai tapus Lietuvos Respublikos sostine, jis radikaliai pakeitė savo tapatybę: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė beveik 12 tūkst. naujų pastatų ir pavertė Kauną modernia, elegantiška, europietiška sostine. Ši architektūra išliko svarbiu valstybingumo simboliu sovietiniais metais, o šiandieniam Kaunui tarpukario architektūros paveldas yra svarbus tapatybės šaltinis. Paroda, kurią inicijavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir kuravo architektūros ir meno istorikai dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas), prof. Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) ir dr. Vaidas Petrulis (Kauno technologijos institutas), pasakoja ne vien apie architektūrą, ir ne vien apie miestą. Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, kaitą ir jų santykį su šiandiena.
Paroda yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, kaitą ir jų santykį su šiandiena.
Parodos architektai Ieva Cicėnaitė ir Matas Šiupšinskas sukūrė instaliaciją, kviečiančią užsukti į metaforinį Kauno namą užapvalintu kraštu ir apskritu langu. Ši instaliacija suskirstyta į tris dalis – pirmiausia išorinėje dalyje lankytojus pasitinka 5 minučių trukmės edukacinis filmas, paaiškinantis Kauno fenomeno susiformavimą ir tęstinumą (filmą, kuris sukomponuotas iš archyvinių kadrų, šiuolaikinių vaizdų ir animacinių intarpų, sukūrė laidos „STOP juosta“ prodiuserė Svetlana Gužauskienė ir žurnalistė Jurgė Pridotkaitė, bendradarbiaudamos su operatoriumi Ryčiu Titu ir animatoriumi Vytautu Aukščiūnu). Kitoje instaliacijos pusėje yra pateiktas 5,5 m ilgio ir 2 m aukščio Kauno naujamiesčio planas (kompozicijos autorė – architektė ir grafikė Vika Pranaitytė) su kruopščiai atliktais penkių pastatų maketais (autorius – Jomantas Padgurskas) ir trumpais videofilmais. Ši dalis pasakoja „tautos statybos“ istoriją, kurią perteikia penki pastatai, simbolizuojantys naująją nepriklausomos Lietuvos tapatybę – tai Vytauto Didžiojo muziejus, Prisikėlimo bažnyčia, Karininkų ramovė, Prakybos, pramonės ir amatų rūmai bei Centrinis paštas. Taip pat čia pristatomas ir dar vienas svarbus neįgyvendintas projektas – 1938 m. paskelbtas Valstybės rūmų tarptautinis architektūrinis konkursas. Eksponatus (projektų faksimiles) šiai daliai pateikė Lenkijos, Estijos ir Latvijos architektūros muziejai.
Vidinėje ekspozicijos dalyje lankytojas gali susipažinti su naujos funkcijos pastatų gausa ir architektūriniais sprendimais, kurie perteikia naujosios sostinės statybos bumą ir modernizaciją. Šios ekspozicijos pagrindą sudaro archyvinių nuotraukų ir brėžinių kopijos, parengtos bendradarbiaujant su pagrindinėmis Lietuvos atminties institucijomis (Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Lietuvos centriniu valstybės archyvu, Kauno regioniniu valstybės archyvu, Kauno apskrities viešąja biblioteka ir kitais) ir privačiais kolekcininkais (Jonu Paliu, Antanu Burkumi ir kitais). Šioje dalyje eksponuojamos ir šiuolaikinės fotomenininko Gintaro Česonio nuotraukos. Drauge su architektūros istoriku Vaidu Petruliu sukurta foto-esė yra skirta galiniams Kauno pastatų fasadams ir atskleidžia jų modernumą ir funkcionalumą, skirtingą nuo vis dar reprezentatyvių ir solidžių pagrindinių fasadų.
Parodą papildo ir du autoriniai meniniai darbai. Dailininkas ir dizaineris Liudas Parulskis, bendradarbiaudamas su architektūros istoriku Paulium Tautvydu Laurinaičiu sukūrė komikso stiliaus paveikslą, vaizduojantį, kaip tarpukariu buvo įsivaizduojamas ateities Kaunas. Miestiečių vizijose, kurios buvo publikuotos to meto spaudoje, netrūko dangoraižių, didingų paminklų, egzotiškų augalų ir technologinių naujovių.
Skulptorius Lukas Šiupšinskas, bendradarbiaudamas su Kauno kolekcininkais ir baldų restauratoriais, sukūrė skulptūrinį eksponatą „Paliesk modernistinį Kauną“, kurį galima pavadinti miesto archeologija. Juodame kube įkomponuotos įvairios išlikusios autentiškos detalės ir paviršių tekstūros perteikia bei leidžia paliesti materialų Kauno tarpukario palikimą.
Parodą lydi išsami knyga (lietuvių ir anglų kalbomis). Ją parengė net aštuoni autoriai (Marija Drėmaitė (sudarytoja), Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Arvydas Pakštalis, Viltė Migonytė-Petrulienė). Greta gausios archyvinės iliustracinės medžiagos knygoje publikuojamos ir šiuolaikinių architektūros fotografų Gintaro Česonio ir Norberto Tukaj darbai (knygos dizaineriai Linas Gliaudelis ir Jurga Dovydėnaitė). Parodos simboliu tapo optimizmą įvaizdinantis logotipas su išdidinta O raide ir ryškiai geltona spalva (grafikos dizaineris Linas Gliaudelis).
Gegužės 24 d. parodos atidaryme Talino nacionalinėje bibliotekoje kalbėjęs Lietuvos Respublikos ambasadorius Giedrius Apuokas ir Estijos dailės akademijos rektorius profesorius Martas Kalmas atkreipė dėmesį į Kauno architektūros išskirtinumą Baltijos šalyse ir sugebėjimą susitelkti ir įveikti iššūkius, su kuriais teko susidurti jaunos valstybės ir miesto statytojams. Atidarymo Vroclavo architektūros muziejuje (birželio 28 d.) metu sveikinimo žodį taręs Vroclavo architektūros muziejaus direktorius Jerzy Ilkosz pabrėžė bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Lenkijos poreikį ir didelį susidomėjimą Kauno tarpukario architektūra, apie kurią Lenkijos žiūrovas dar mažai žino. 1965 m. įsteigtas Vroclavo architektūros muziejus yra vienas seniausių architektūros muziejų Europoje ir vienintelis tokios specializacijos muziejus Lenkijoje, turintis turtingą kolekciją. Šio muziejaus rinkiniuose saugomas ir įdomus žymaus Lenkijos tarpukario architekto Adolfo Szyszko-Bohuszo projektas pavadinimu „Mano Lietuvai“, 1939 m. skirtas Valstybės rūmų konkursui Kaune. Paroda Vroclave bus eksponuojama iki rugsėjo 3 dienos. Lapkričio mėnesį paroda keliaus į prestižinį Briuselio menų centrą BOZAR, kur bus eksponuojama iki 2018 m. pabaigos. Šių metų pirmoje pusėje paroda jau buvo pristatyta Paryžiuje, Milane ir Romoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje4
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...