Didžiuojasi kolektyvu

"O jei mums kažką pavyko pasiekti, tai tik todėl, kad mūsų Klinikoje dirba aukšto lygio profesionalai, – profesorius L.Kupčinskas labai vertina kolegas.

Sako, kad Gastroenterologijos klinikoje dirba net keturi profesoriai. Gediminas Kiudelis – uždegiminių žarnyno ligų sektoriaus vadovas, Europoje pripažintas mokslininkas. Laimas Jonaitis – taip pat daugelio tarptautinių projektų dalyvis, puikus praktikas, pas kurį, kaip ir pas kitus Klinikoje dirbančius specialistus, važiuoja ligoniai iš visos Lietuvos.

"Ne tik mūsų Klinikos žarnyno ligų specialistai – geriausi šalyje. Kęstutis Adomonis gali atlikti bet kokias sudėtingiausias endoskopines invazines manipuliacijas", – kolektyvu didžiuojasi L.Kupčinskas.

Sako, kad profesorė Jūratė Kondrackienė yra nėščiųjų kepenų ligų specialistė, o jos moksliniai darbai cituojami pasaulyje. Profesorės disertacijos pagrindu gydymui pirmą kartą pritaikyti vaistai retai nėščiųjų ligai, ir tai įdiegta į klinikinę praktiką pasaulio mastu. Daugybę sunkiomis kepenų ligomis sergančių ligonių išgydė docentė Vitalija Petrenkienė ir kiti Klinikos specialistai.

Kai gydytojai gastroenterologai padaro viską, kas įmanoma, bet kepenys nustoja veikusios, belieka šio organo persodinimas.  L.Kupčinskas džiaugiasi produktyviu bendradarbiavimu su chirurgais, atliekančiais kepenų transplantacijas. Jų šiemet Lietuvoje atlikta net 22, iš jų Kauno klinikose – net 16. Ligonio globa prieš ir po transplantacijos – Gastroenterologijos klinikos medikų prerogatyva.

Jie su chirurgais bendradarbiauja, dirbdami Virškinimo sistemos institute, kur molekuliniai biologai ieško ankstyvų biožymenų ligoms diagnozuoti ne invaziniais metodais, o, pavyzdžiui, iš kraujo.

Naujausi gydymo metodai

Kauno klinikose įsteigtas Retų virškinimo ir kepenų ligų centras.

"Esame genetinių kepenų ligų, tokių, kaip Vilsono, hemochromatozė ar kepenų venų trombozė, diagnostikos ir gydymo pradininkai. Daktaras Andrius Pranculis – auksinių rankų invazyvinis radiologas, įvedęs kateterį galintis pakeisti pažeistas kepenų kraujagysles. Paskatintas prisidėti prie kepenų venų trombozės, dėl kurios ligonis staiga numiršta, problemų sprendimo, dabar jis vienintelis Lietuvoje gali suformuoti kepenyse dirbtinę kraujagyslę, apeinant užsikimšusią", – labai sudėtingą gydymo metodą pristato Gastroenterologijos klinikos vadovas L.Kupčinskas.

Tokių ligonių Kauno klinikose būta jau 30.

Retą ligą visų pirma sunku atpažinti. Kauno klinikų gastroenterologai tai sugeba, nes, anot profesoriaus L.Kupčinsko, jau sukaupta didelė sava patirtis, įdomiausi rečiausi atvejai aprašomi, apie juos jau galima rasti medžiagos internete. Žinoma, reikia tuo domėtis, suprasti ir skirti tam daug laiko.

Lietuvą neseniai sukrėtė istorija, kai jauna motina sąmoningai slapta žalojo save ir savo kūdikį, imituodama sudėtingas ligas. Motina ir kūdikis buvo gydomi daugelyje Lietuvos klinikų. Reta liga – Miunchauzeno sindromas moteriai buvo diagnozuotas tik kauniečių gastroenterologų profesionalumo dėka, o sąmoningo žalojimo įkaičiai perduoti kriminalistams. Kūdikis mirė.

Profesorius L.Kupčinskas džiaugiasi, kad Kauno klinikose retų ligų diagnostikai ir gydymui skiriamas ypatingas dėmesys. Pernai buvo įkurta LSMU Genetikos ir molekulinės medicinos klinika, o Kauno klinikų generalinio direktoriaus profesoriaus Renaldo Jurkevičiaus iniciatyva užmegzti tamprūs ryšiai su Japonijos Retų ligų centru.

"Neaiškiais atvejais japonų specialistai padės spręsti sudėtingas genetinių ligų diagnostikos problemas", – retos ligos yra L.Kupčinsko "arkliukas", bet profesorius kasdien susiduria ir su daugybe įprastų ligų bei jas gydo.

Ne vien maistas kaltas

Ar tiesa, kad virškinimo sistemos ligos išsivysto dėl netinkamos mitybos? Profesorius L.Kupčinskas patvirtina, kad mityba labai svarbi, bet pripažįsta ir tai: norint įrodyti jos poveikį reikia ilgalaikių tyrimų.

Taigi, ir virškinamojo trakto vėžio, ir uždegiminių ar autoimuninių ligų priežastys yra kompleksinės. Tai gali būti ir genetinis polinkis, ir aplinkos veiksniai, ir stresinės situacijos, ir, žinoma, maistas. Dėl plačiai paplitusio nutukimo profesorius kaltina ne tik pasikeitusią gyvenseną, nejudrumą, bet ir žarnyno mikrobiotą, o dėl geresnės higienos didėja sergamumas alerginėmis, autoimuninėmis ligomis, tokiomis, kaip opinis kolitas, Krono liga.

Atsiradus šioms problemoms, Gastroenterologijos klinikos gydytojai – vėl pradininkai Baltijos šalyse žarnyno mikrobiotos tyrimų srityje.

„Tai nebe mikrobiologija, o molekulinė biologija, nes tiriama mikrobiotos DNR struktūra. Visame pasaulyje domimasi, kaip ji lemia ligų atsiradimą. Šiuos tyrimus atlieka Virškinimo sistemos tyrimų intituto vyriausioji mokslo darbuotoja Jurgita Skiecevičienė. Mūsų paieškos paskatino pradėti taikyti unikalų, tik 2014 metais pasaulyje patvirtintą sunkių žarnyno infekcijų gydymo metodą – mikrobiotos transplantaciją, kurią pirmąkart atlikome prieš dvejus metus vieni pirmųjų Rytų ir Centrinėje Europoje“, – aiškina profesorius L.Kupčinskas, bet kukliai nutyli, kad šį metodą įdiegė jo sūnus docentas Juozas Kupčinskas, prieš ketverius metus Vokietijoje, Magdeburgo universitete apsigynęs daktaro disertaciją.

Dar vienas gastroeneterologų galvos skausmas – vis dažnesnė sunki infekcija "Clostridium difficile", kylanti dėl gausaus antibiotikų vartojimo. Jei įprasti gydymo būdai nepadeda, vienintelė galimybė išgelbėti ligonio gyvybę – vėlgi mikrobiotos transplantacija.