Sukaupti turtai

Aldona Tamokaitytė-Jankauskienė ir Jūratė Mikalauskaitė-Jankauskienė (pavardžių sutapimas atsitiktinis – red. past.) parengė knygą „Kaunas. K. Donelaičio gatvė. Metraštis“.

Pasak autorių, miesto gyvenimo rutina kartais nustelbia K. Donelaičio gatvės unikalumą ir ji gali pasirodyti tarsi mažai kuo išsiskirianti, tačiau K. Donelaičio gatvėje sukoncentruota daug istorinių ir dvasinių vertybių, unikalios architektūros, šioje gatvėje susiburdavo neįtikimos bendruomenės – dešimtys miestui ir šaliai svarbių asmenybių.

„Kauno istorija mane domina nuo mažų dienų. Gimiau ir užaugau Žaliakalnyje. Esu parašiusi knygų apie šį nepakartojamą rajoną, taip pat apie Laisvės alėją. Džiaugiuosi galėdama pristatyti knygą apie vieną savičiausių miesto gatvių“, – „Kauno dienai“ sakė didžiąją gyvenimo dalį pedagoge dirbusi A.Tamokaitytė-Jankauskienė

Knygos bendraautorė J. Mikalauskaitė-Jankauskienė yra Sveikatos mokslų universiteto Akių klinikos profesorė, asociacijos „Kūrėjų menė“ prezidentė, šiais metais išrinkta į Kauno miesto tarybą.

„Mane sužavėjo, kad K. Donelaičio gatvėje gyveno tiek daug įdomių, darbščių, kūrybingų asmenybių, šaliai reikšmingų darbų nuveikusių žmonių. Ypač domėjausi gydytojais, nes pati esu medikė“, – pabrėžė J. Mikalauskaitė-Jankauskienė.

Kasdienybė: miesto gyvenimo rutina kartais nustelbia K. Donelaičio gatvės unikalumą ir ji gali pasirodyti tarsi mažai kuo išsiskirianti. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Asmenybių galerija

Didelės apimties knyga aprėpia daugiau nei pusantro šimto metų besitęsiantį K. Donelaičio gatvės vystymosi ir permainų laikotarpį.

Šioje gatvėje – apie pusšimtis dėmesio vertų objektų, gatvės orbitoje nuolat sukosi įspūdingas žvaigždynas reikšmingų darbų nuveikusių asmenybių – politikų, gydytojų, architektų, muzikų, dailininkų, verslininkų, mokslininkų, inžinierių, lakūnų, karininkų, dvasininkų, disidentų. Visiems jiems knygoje skirta dėmesio, pateikta jų gyvenimą atspindinčių nuotraukų.

Kaupdamos ir sistemindamos medžiagą, autorės daug laiko praleido bibliotekų ir archyvų fonduose. Knyga buvo parengta per trejus metus.

„Bibliotekose, Nacionaliniame archyve sukaupta neįtikimai gausiai vertingos ir įdomios medžiagos. Tai neįkainojami turtai. Be to, sulaukėme geranoriško ir šilto bendradarbiavimo iš įstaigų vadovų, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojų, privačių asmenų“, – apie svarbią pagalbą rengiant knygą pasakojo A.Tamokaitytė-Jankauskienė.

Ironiška: sovietmečiu čia veikė prekybos ir kulinarijos mokykla. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Istorinių įvykių kryžkelė

Knygoje atsiskleidžiama, kaip K. Donelaičio gatvė keitėsi istorinių kataklizmų kryžkelėse.

Ypač koncentruotai tai matyti reikšmingiausiose K. Donelaičio gatvės erdvėse – Karo muziejaus sodelyje ir Vienybės aikštėje.

Laisvės statula Karo muziejaus sodelyje stovėjo iki 1950 m. – prieš  Dainų šventę statula buvo aptverta medine tvora ir naktį nugriauta. Dar prieš tai buvo pašalinti Karo muziejaus sodelyje stovėję biustai ir paminklai, palikti tik „Knygnešys“ ir „Sėjėjas“.

Vakarinėje sodelio dalyje į šiaurinę tvorą įmūrytos keturių komunarų palaikų urnos. Priešais muziejų pastatyti F. Dzeržinskio ir V. Kapsuko biustai. 1961 m., įamžinant „išvadavimą“, sodelyje pastatytas pirmasis į Kauną įriedėjęs sovietų tankas „Josif Stalin“.

Miesto gyvenimo rutina kartais nustelbia K. Donelaičio gatvės unikalumą.

Vienybės aikštė pavadinta Juliaus Janonio aikšte, vasarą čia augo palmės, iš gėlių buvo suformuotas žalias krokodilas.

Sovietmečiu K. Donelaičio gatvėje, palei Karo muziejaus sodelio pakraštį, būdavo sumontuojamos pakylos, nuo kurių funkcionieriai stebėdavo sovietinės liaudies paradus, plojimais pritardavo veidmainiškiems šūksniams, kaip parade žygiuojantys kauniečiai džiaugsmingai vykdo penkmečio užduotis ir kaip negali atsidžiaugti, kad jų darbą labai vertina komunistų partija.

1970 m. balandį Vienybės aikštėje buvo pastatytas paminklas Leninui. Stovėjo 7 tūkst. 412 dienų, nukeltas 1990 m. – tai buvo pirmas toks atvejis ir Lietuvoje, ir Sovietų Sąjungoje.

1990 m. J. Janonio aikštė vėl pavadinta Vienybės aikšte.

1988 m. gruodžio 30 d. Karo muziejaus sodelyje atstatyti „išvaduotojų“ nugriauti paminklai Simonui Daukantui, Vincui Kudirkai, Jonui Basanavičiui, Maironiui. Netrukus buvo atstatytas ir paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“.

Šešėlyje: skubėdami ne visada atkreipiame dėmesį į išskirtines pastatų ypatybes. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Prabanga mėgavosi trumpai

Knyga atspindi, kaip istorinės permainos palietė atskirus K. Donelaičio gatvės pastatus, juose veikusias įstaigas, šeimų likimą.

Antai K. Donelaičio g. 58 name, kur tarpukariu veikė ministrų kabinetas, trečiame aukšte gyveno užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis, buvo įkurta Prekybos ir kulinarijos mokykla. Dabar šiame pastate – VDU rektoratas.

K. Donelaičio g. 13 name gyveno tarpukario ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius, o pusrūsyje esančiame mažyčiame 9 kv. m kambarėlyje glaudėsi rašytojas Petras Cvirka, kuris vėliau tapo sovietų parankiniu.

Į Kauną įžengus raudonajai armijai, P. Cvirka išsikraustė iš pusrūsio ir apsigyveno prabangiame bankininko Vailokaičio namo bute (namas buvo greta Vienybės aikštės, karo metu jis sugriautas) ir poniškai dalijo būstus kitiems iki tol skurdžiai gyvenusiems rašytojas – Teofiliui Tilvyčiui, Halinai Korsakienei. Tačiau neilgai buvo dosnus kitų sąskaita, nes netrukus prasidėjo karas ir Kauną okupavo vokiečiai.

Dabarties indėlis

A. Tamokaitytės-Jankauskienės ir J. Mikalauskaitės-Jankauskienės knygoje akcentuojama, kad atkurti ir puoselėti K. Donelaičio gatvės unikalumą padeda ir privatūs asmenys.

Antai K. Donelaičio g. 19 pastatą, laikomą vienu ryškiausių modernistinės architektūros pavyzdžių, 2016 m. nusipirko ir atnaujino kaunietis verslininkas Zigmantas Dargevičius. Apvaliu langu dėmesį traukiantis namas pastatytas 1932 m., architektas – Arnas Funkas. Pastate liko daug autentikos, nes sovietmečiu jis buvo gerai prižiūrimas – čia veikė įvairios valdiškos įstaigos.

„Kai versle pasieki sėkmės, imi mąstyti plačiau: kuo dar galėtum būti naudingas miestui ir valstybei, norisi sukurti vertę ir visuomenei“, – sakė prie K. Donelaičio gatvės atnaujinimo prisidedantis Z. Dargevičius.

Jis yra Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas, daugiau kaip prieš 30 metų įkūrė pirmąją privačią farmacijos bendrovę.

Aura: atnaujinta Vienybės aikštė kuria šviesią atmosferą. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Laikmečių vienovė

1929 m. pastatytame K. Donelaičio gatvės 21-ajame name verslininkai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius neseniai įsteigė muziejų – asmeninėmis lėšomis atkūrė buvusį interjerą.

Šiame name anksčiau gyveno Lietuvos kariuomenės medicinos tarnybos pulkininkas leitenantas Leonas Kęsgaila, įsiveržus sovietams atsikraustė NKVD tardytojas Kiseliovas, pasienio sargybos majoras Radičevas. Jis Kęsgailoms įsakė išsikraustyti per dieną ir būtinai palikti savo drabužius.

Kituose butuose gyveno lakūnas Jonas Pyragius su šeima, gydytojas Algirdas Stropus, vėliau daugelis namo gyventojų buvo ištremti į Sibirą.

Knygoje skirta dėmesio K. Donelaičio gatvės ir jos gyventojų pastangoms priešintis sovietiniai ideologijai. Bene žinomiausias K. Donelaičio gatvėje gyvenęs disidentas buvo rašytojas Liudas Dambrauskas, jo namo numeris – 1.

Knygą apie K. Donelaičio gatvę parengusios kaunietės atkreipia dėmesį į atnaujintoje Vienybės aikštėje išsaugotą ąžuolą – 1931 m. gegužės 16 d. jį pasodino Vydūnas ir Vaižgantas, įamžindami Steigiamojo Seimo susirinkimo 11-ąsias metines.