Priminė detektyvą

Jau greitai iš spaustuvės į bibliotekas atkeliaus naujoji istorinė knyga „Respublikinė Kauno ligoninė: 65 metai medicinos istorijos“. Istorikai Arvydas Pakštalis ir dr. Brigita Tranavičiūtė bei RKL generalinis direktorius doc. dr. Linas Vitkus knygą rengė apie metus. Kuo daugiau autoriai domėjosi, tuo platesni ligoninės istorijos klodai atsivėrė, tad į naują knygą atgulė ne tik miestui bei medicinai svarbios datos, bet ir atrasti įvairūs pasakojimai.

„Renkant informaciją iškildavo vis naujų klausimų ir šaltinių paieška buvo tarsi detektyvas. Reikėjo perversti šimtus archyvinių bylų. Medžiagą papildė ir informacija iš įvairios to meto spaudos“, – sutartinai sakė bendraautoriai.

„Kada atskiri faktai sugulė į vientisą istoriją, išryškėjo bendras paveikslas. Paaiškėjo, kad RKL kadaise buvo svarbi tik Aukštųjų Šančių ir aplinkinių rajonų gyventojams, o dabar yra ryškus viso Kauno regiono subjektas. Ligoninės istorija atskleidžia ne tik Kauno miesto, bet ir visos Lietuvos medicinos istorijos fragmentus“, – pastebėjo A. Pakštalis.

Per pastaruosius metus esame įgyvendinę ne vieną projektą, atlikome didelių ligoninės renovacijos darbų, todėl mūsų įstaiga išgražėjo ne tik išoriškai, bet ir leido sutaupyti nemažai lėšų.

Respublikinės Kauno ligoninės direktorius doc. dr. L.Vitkus kaip knygos bendraautoris džiaugėsi galimybe tapti nekasdienio medikui ir įstaigos vadovui darbo dalimi. Tai padėjo įvertinti jo vadovaujamos ligoninės reikšmę kauniečių gyvenime.

Autoriai knygoje panaudojo medžiagą iš 27 archyvinių fondų, esančių Kauno regioniniame valstybės archyve ir Lietuvos centriniame valstybės archyve. Taip pat teko nušluostyti dulkes ir nuo senojo ligoninės archyvo. Jubiliejinė RKL knyga gausiai iliustruota senosiomis nuotraukomis, kuriose jaučiama to meto dvasia ir nuotaikos. Iliustracijų teko ieškoti ir muziejuose, ir privačiuose albumuose, tad knygoje „Respublikinė Kauno ligoninė: 65 metai medicinos istorijos“ gausu įvairių istorijų.

„Knyga padeda suprasti ne tik sveikatos apsaugos reformų kaitą bei jų įgyvendinimą, bet pasitarnauja ir viešojo administravimo kaitos supratimui. Taip pat iliustruoja ir vykusius urbanistinius pokyčius Kaune. Tad knyga gali būti įdomi ir naudinga ne tik besidomintiems medicinos istorija, bet ir viešojo administravimo specialistams, architektūros tyrinėtojams ar urbanistams“, – sakė B.Tranavičiūtė.

Knygos recenzentas prof. Leonas Valius tikino, kad leidinys tikrai turi didelę vertę tiek medicinos, tiek Kauno istorijai. Anot jo, vertinga į dienos šviesą ištraukti istorinius faktus, kurie sovietmečiu buvo įgrūsti giliausiuose stalčiuose.

„Kiekvienas metraštis turi svarbios informacijos apie praeitį. Reikia žinoti, kas buvo, kaip plėtota pati ligoninė, kokių buvo imamasi medicinos veiksmų. Kartu tai ir Kauno istorija, nes paliesta Aukštųjų ir Žemųjų Šančių raida. Mes užaugę be tos buvusios istorijos, nes sovietiniais metais viskas buvo ištrinta, tačiau juk tuo laikotarpiu medikai taip pat buvo inteligentijos dalis Lietuvoje. Ligoninei taip pat svarbu žinoti, nuo ko ji pradėjo, ką pasiekė. Žvilgsnis atgal dažnai būna naudingas, kad galėtume planuoti žingsnius į priekį. Tad manau, kad tai istorinės spragos užpildymas“, – nuomonę apie naująją istorinę knygą išsakė prof. L.Valius.

Pirmieji žingsniai

Istorikas A.Pakštalis pasakojo, kad XIX a. pab.–XX a. pradžios didžioji dalis Aukštųjų Šančių teritorijos buvo karinės paskirties. Privačios statybos šiame mikrorajone įgavo pagreitį tik XX a. ketvirtajame dešimtmetyje.

„Verta pastebėti, kad dar XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje–ketvirtojo dešimtmečio pradžioje paaiškėjo, kad medicinos įstaigų tinklas augančiame Kaune nepakankamas. Konstatuota, kad miestui jau seniai reikalinga didelė ligoninė, kadangi visos ligoninės Kaune perpildytos. Viena iš jos galimų vietų svarstyta ir Aukštuosiuose Šančiuose, tačiau neįgyvendinta. 1940 m. pavasarį pradėtas rengti generalinis Aukštųjų Šančių planavimo projektas, tačiau dėl Antrojo pasaulinio karo jo nespėta įgyvendinti“, – apie ligoninės užuomazgas užsiminė knygos autorius.

Kolegė B.Tranavičiūtė papildė, kad Aukštųjų Šančių, kaip vieno iš Kauno miesto gyvenamųjų rajonų, formavimas buvo pradėtas jau po Antrojo pasaulinio karo. Pagal 1948 m. Kauno miesto architekto Jurgio Bučo parengtą ir 1952 m. architekto Petro Janulio patikslintą plėtros bei generalinį planą buvo parengtas Aukštųjų Šančių plėtros projektas.

„Remiantis juo, Aukštieji Šančiai buvo priskirti vienai iš Kauno miesto dalių – tuomečiam Karolio Poželos mikrorajonui, kuriame planuota suformuoti ir tam tikrą sveikatos apsaugos įstaigų tinklą, aptarnausiantį ne tik Šančių, bet ir aplinkinių mikrorajonų – Panemunės, Petrašiūnų – gyventojus. Šįsyk planai įgyvendinti ir 1952 m. šiame mikrorajone įkurta ligoninė. Jai suteiktas K.Poželos mikrorajono ligoninės pavadinimas“, – istorijos vingius dėstė B.Tranavičiūtė.

Ligoninės raida

Istorikė pasakojo, kad, tuometės Kauno miesto valdžios sprendimu, ligoninei skirti trys pastatai Aukštuosiuose Šančiuose.

„Veiklos pradžia buvo sudėtinga, nes pastatai nebuvo pritaikyti ligoninės poreikiams, kiekviename aukšte įrengta po keletą pereinamų palatų. Veiklą ligoninė pradėjo vieninteliame Suaugusiųjų vidaus ligų skyriuje. Tik kiek vėliau suformuoti dar vienas Suaugusiųjų vidaus ligų skyrius ir Vaikų vidaus ligų skyrius“, – apie tai, kokius faktus pavyko rasti, pasakojo B.Tranavičiūtė.

Anot jos, situacija pagerėjo nuo 1969 m., kai buvo pastatytas pirmasis ligoninės korpusas. Čia įsikūrė suaugusiųjų ir vaikų, Vidaus ligų, Chirurgijos, Ausų, nosies ir gerklės ligų bei Nervų ligų skyriai.

„Statant naujus ligoninės korpusus atsirado galimybė labiau specializuoti stacionaro skyrius, plėtoti skubios pagalbos teikimą, laboratorijų darbą, taikyti fizioterapiją. Be to, atsirado galimybė vykdyti mokslo tyrimus. Ligoninės patalpose pradėjo veikti tuometinio Kauno medicinos instituto Bendrosios chirurgijos ir Vidaus ligų propedeutikos katedros“, – pridūrė jubiliejinės knygos bendraautorė.

Knyga padeda suprasti ne tik sveikatos apsaugos reformų kaitą bei jų įgyvendinimą, bet pasitarnauja ir viešojo administravimo kaitos supratimui.

RKL veiklos pradžioje turėjo vos tris skyrius ir 30 lovų, tačiau jau XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje išaugo į 12 skyrių ir daugiau nei 800 lovų talpinančią gydymo įstaigą. Tuo metu ligoninės pavadinimas jau buvo pakeistas į Kauno miesto 3-iąją klinikinę ligoninę.

„Mane maloniai nustebino, kad pirmieji ligoninės pastatai, kurie statyti dar 1939 m., neišnyko be pėdsako plečiant ligoninę. Nepaisant naujų statybų, rekonstrukcijų, senieji modernizmo architektūros pastatai įkomponuoti į ligoninės visumą, tad dar ir šiandien čia galime pamatyti modernizmo architektūros fragmentų“, – sakė A.Pakštalis.

Kai ši gydymo įstaiga tapo Kauno apskrities viršininko administracijai pavaldžia ligonine, gerokai padidėjo aptarnaujamų pacientų srautas, pastebimai išaugo ir pacientų pasitikėjimas. Tuo metu ligoninė aptarnavo du trečdalius miesto ir apskrities gyventojų.

Skyrių istorijos elementai

RKL struktūroje šiuo metu – aštuonios profilinės klinikos. A.Pakštalis išskyrė, kad dalies klinikų ar jų sektorių ir skyrių istorija taip pat turtinga.

Pavyzdžiui, Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų pradžia siejama su 1927 m. daktarų Isaako Levitano ir 1934 m. Vitalijaus Gusevo privačių ligoninių atsiradimo Kaune istorija. Psichiatrijos klinikos Aleksoto ir Marių sektorių ištakos prasideda nuo Respublikinės Kauno psichoneurologinės ligoninės bei Respublikinės Žiegždrių psichoneurologinės ligoninės.

Istorikas tikino, kad Slaugos klinika tęsia Garliavos ligoninės tradicijas, o Vaikų ligų kliniką sudaro Vaikų ligų, Vaikų tuberkuliozės ir Vaikų reabilitacijos skyriai. Pastarasis skyrius susideda iš V.Tumėnienės ir „Žibutės“ sektorių. Tiek šių sektorių, tiek Vaikų tuberkuliozės skyriaus istorija siejama su tarpukariu ar pokariu veikusiomis Kauno įstaigomis.

„Man viena įdomesnių istorijų – Krikščioniškųjų gimdymo namų raida. XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje daktaras I.Levitanas įsigijo vienaaukštį medinį namelį Miško g. 19 (dabartinis gimdymo namų pastatas pažymėtas 27-uoju numeriu), kurį netrukus pertvarkė į Ginekologijos kliniką. Veikiausiai tokios klinikos poreikis Kaune buvo didelis, nes jau 1931 m. daktaras nusprendė vietoje medinės ligoninės pastatyti didesnę, mūrinę. Šis pastatas klinikai naudojamas ir iki šių dienų. Tiesa, dabar šalia jo stovi ir naujas modernus klinikos pastatas“, – atradimais pasidalijo A.Pakštalis.

Anot jo, iki šiol nebuvo aišku, kas buvusioje ligoninėje vyko vokiečių okupacijos metu. Jam pavyko atrasti tai, kad čia veikė IV ginekologijos skyrius ir gimdymo ligoninė bei 1942 m. iš kitos buvusios privačios V.Gusevo ligoninės adresu Trakų g. 29 buvo atkeltas ten veikęs moterų skyrius, nes ten buvo planuojama įsteigti vokišką kliniką.

Šiandien įstaigos vadovą doc. dr. L.Vitkų džiugina tai, kad ligoninė patenkina ne tik miestiečių ir regiono gyventojų poreikius, bet yra gerai vertinama užsieniečių. „O pasiūlyti tikrai turime ką ir garantuojame aukštą paslaugų kokybę“, – sako ligoninės direktorius. Anot jo, kiekvienas pacientas, patekęs į bet kurią iš aštuonių Respublikinėje Kauno ligoninėje veikiančių klinikų, gauna aukščiausio lygio medicinos pagalbą, nes ligoninėje dirba aukšto profesinio lygio medikai ir pasitelkiama nuolat atnaujinama medicinos įranga.

„Per pastaruosius metus esame įgyvendinę ne vieną projektą, atlikome didelių ligoninės renovacijos darbų, todėl mūsų įstaiga išgražėjo ne tik išoriškai, bet ir leido sutaupyti nemažai lėšų. Siekdami efektyviau dirbti įstaigoje, pradėjome taikyti vadybos ir valdymo metodus. Net ir matydami jau įvykdytus pokyčius bei nuolat gerėjančius ligoninės veiklos rezultatus, sustoti neketiname – žvalgomės į ateitį“, – tikino direktorius.

Įdomūs atradimai

Knygos „Respublikinė Kauno ligoninė: 65 metai medicinos istorijos“ autoriai, versdami senuosius archyvinių dokumentų puslapius, atrado ir labai įdomių detalių. R.Tranavičiūtę suintrigavo faktas, kad ligoninės stacionaro pacientams galėjo būti taikomas ir gydymas badu.

„Manyta, kad badavimu galima išgydyti tam tikras ligas, pavyzdžiui, alergijas, medžiagų apykaitos sutrikimus, virškinamojo trakto uždegimus ir kt. Be to, buvo taikomos tam tikros dietos, o jų įvairovė buvo gana didelė. Na, pavyzdžiui, taikytos Pevznerio, Borsto, Karelio, Giovanetti, daugybė daugiabaltyminių dietų. Štai Karelio dieta paremta mityba produktais be gliuteno. Ji išlieka aktuali bei populiari ir šiais laikais. Ir ne tik Lietuvoje. Tokios dietos laikosi garsios užsienio žvaigždės, tokios kaip Jennifer Aniston, Victoria Beckham, Gwyneth Paltrow, Miley Cyrus“, – pastebėjimais pasidalijo istorikė.

Metraščio recenzentas prof. L.Valius tikino, kad jam įdomiausias atradimas – pati Šančių raida, o ligoninės istorijos vingiai nubloškė į gražius prisiminimus. „Aš pats buvau studentas šioje ligoninėje, tad knygoje aprašytą laikotarpį, kai studijavau, gerai atsimenu“, – tikino pašnekovas.

Kauniečiai su ligoninės ir Šančių istorijos detalėmis galės susipažinti ne tik RKL, bet ir Kauno viešosiose bibliotekose.