Tuo laiku, kai į baseiną ateina vadinamieji abonementiniai žmonės arba programos "Mokausi plaukti" dalyviai, šalia takelių, pasak jos, įsitaiso gelbėtojai, o trenerių darbą perima plaukimo instruktoriai. Treniruočių metu baseine būna užimti visi takeliai, o šalia jų stovi po trenerį. Gelbėtojų tuo metu nebūna.

"Visa atsakomybė gula ant trenerių. Kita vertus, jei viską darai pagal reikalavimus, turimos kompetencijos pakanka ir gelbėtojas nėra reikalingas", – baigdama pokalbį direktorė prasitarė, kad per ilgametę jos darbo patirtį mokyklos baseine pasitaikė du skendimo atvejai. Laimei, abu skendusiuosius pavyko išgelbėti.

"Tokia baigtis tik dėl dirbusių specialistų profesionalumo ir jų dėmesio", – vertinti situacijos Vilniuje ir kolegų darbo nesiryžo pašnekovė.

Komentaras

Sveikatingumo klubų tinklo "Impuls" tinklo vadovė Silvija Petrošiūtė

Kaune veikia du sveikatingumo klubai "Impuls", tačiau tik viename iš jų, "Hermis Impuls" yra baseinų zona. Šiame sporto klube plaukimo treniruotės vyksta tik mažose grupėse – iki 5 žmonių. Treniruotis didesnėms grupėms nėra sąlygų, kadangi neleidžia baseino techninės galimybės. Mūsų sveikatingumo klubų baseinuose vaikų treniruotės vyksta nedidesnėse nei 12 asmenų grupėse 25 m ilgio baseine ir iki 10 asmenų grupėse 20 m ilgio baseine. Baseino zonos klientų saugumu rūpinasi budintis instruktorius. Baseino teritorijoje yra prižiūrintys asmuo – baseino instruktorius ir treniruotes vedantys treneriai. Visų vaikų treniruočių metu treneriai prižiūri vaikus baseino zonoje: tiek vandenyje, tiek sausumoje. Baseino zonose yra naudojami įspėjamieji ir draudžiamieji ženklai. Sulaukiame klausimų, ar tėvai gali būti baseine treniruotės metu ir stebėti treniruotę. Tėvai gali atvesti vaikus treneriams ir pasiimti juos iš baseino po treniruotės. Dalyvauti treniruotėje tėvai taip pat gali, tačiau dažniausiai tai trukdo vaikui susikaupti ir sekti trenerio nurodymus. Kartą per mėnesį mūsų sveikatingumo klubų baseinuose treneriai organizuoja parodomąją treniruotę, kai vaikai savo tėveliams demonstruoja įgytus įgūdžius. Taip pat tėveliai kviečiami stebėti klubuose vykstančias varžybas, kuriose dalyvauja jų vaikai.

Po įvykusios nelaimės Vilniuje, iš karto ėmėmės visų būtinų ir papildomų priemonių užtikrinant didesnį saugumą baseinų zonose, kad tokia situacija niekada nepasikartotų nė viename mūsų sveikatingumo klube.

Kaip gelbėti skęstantį žmogų?

Dauguma mūsų pervertina savo galimybes manydami, kad yra geri plaukikai, todėl neretai pasigirsta istorijų, kai nuskęsta ir auka, ir jos gelbėtojas. Tai tik darsyk parodo, kad žmonės nežino, kaip teisingai padėti skęstančiajam ir neįvertina susiklosčiusių aplinkybių. Vos keli Laisvės alėjoje sutikti žmonės žinojo ir tai, kaip teisingai atlikti skenduolio gaivinimą.

Anot medikų, pamačius skęstantį žmogų, reikia kuo skubiau jį ištraukti iš vandens, nes be oro žmogus gali išbūti iki 5 minučių.

Ištraukę nukentėjusįjį kuo greičiau pašalinkite vandenį iš kvėpavimo takų: nuleiskite skenduolio galvą, o kūną kilstelėkite taip, kad vanduo ištekėtų pro burną. Įsitikinkite, kad burnoje nėra pašalinių daiktų ir pradėkite daryti dirbtinį kvėpavimą. Paguldę skenduolį ant kieto lygaus pagrindo kilstelėkite smakrą, atloškite galvą, nykščiu ir smiliumi užspauskite šnerves. Pūsdami orą į burną stebėkite, ar pakyla jo krūtinės ląsta. Įpūtimas trunka 1 sek. Jei pulsas užčiuopiamas miego arterijoje, o skenduolis savarankiškai nekvėpuoja, įpūskite orą kas 5 sek. 12 kartų per minutę. Jei pulso nėra, būtina atlikti krūtinės paspaudimus. Sunėrę rankas uždėkite delną ant krūtinkaulio – 120 paspaudimų per minutę, kurie yra 5–6 cm gylio. Jei šalia yra daugiau žmonių, keiskitės kas kelias minutes. Krūtinės paspaudimų metu antrasis žmogus gali atlikti oro įpūtimus per burną. Įpūtimų metu užspauskite nosį, kad oras patektų į plaučius. Dirbtinį kvėpavimą reikia daryti tol, kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba arba nukentėjusysis atsigaus. Skenduoliui atgavus sąmonę, jį reikia paguldyti ant šono, nurengti šlapius drabužius ir laukti atvykstant medikų.