Akademiniai virsmai

KPI, atskiriant jį nuo Kauno universiteto (buvusio Vytauto Didžiojo universiteto, kuris sovietų okupacijos metu pervardytas neutraliu, nutautintu pavadinimu), suformuotas 1950 m. spalio 31 d. Išskirsčius Kauno universitetą į minėtą KPI ir Kauno medicinos institutą, siekta, viena vertus, profiliuoti aukštąją mokyklą, taip susikoncentruojant į gana siaurą ir kryptingą žmogaus profesinį rengimą; kita vertus, išstumiant humanitarinius mokslus iš Kauno akademinės erdvės, stengtasi kurti Kauno, kaip inžinerinio, technokratinio miesto, modelį.

Suindustrinus Kauną nepavyko jo paversti konformistiniu miestu. Praėjus keliolikai metų po KPI įsteigimo, čia ėmė burtis bigbito grupės, kurių formavimuisi įtaką darė vakarietiška muzika.

Humanitariniai mokslai koncentruoti Vilniaus universitete. Tam gali būti keletas priežasčių. Kai kurie mano, kad, suvokiant nacionalistinį Kauno kontekstą (studentai ir profesūra aktyviai dalyvavo rezistencijoje pirmosios sovietinės okupacijos metais ir vėliau), buvo siekiama dehumanitarinti studentiją ir taip neutralizuoti nacionalistinius jausmus. Gali būti ir taip, kad aukštojo mokslo profiliavimas pagal miestus buvo sovietinės racionalizacijos padarinys ir Kaunui čia teko inžinerinio miesto vaidmuo.

Inžinierių, technikos specialistų poreikis XX a. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiais Kaune buvo milžiniškas. Plečiami, statomi nauji pramonės objektai, kuriami nauji miesto rajonai, infrastruktūros objektai reikalavo gana didelio jų skaičiaus.

Kitokia muzika

Kad ir kaip būtų, suindustrinus Kauną, nepavyko jo paversti konformistiniu miestu. Praėjus keliolikai metų po KPI įsteigimo, čia ėmė burtis bigbito grupės, kurių formavimuisi įtaką darė vakarietiška muzika ir kurios skleidė kitokį skambesį bei požiūrį į muziką tuometėje Lietuvoje. Nors griežtieji roko muzikantai sako, kad bigbitas jokiu būdu nėra rokas, tačiau galime manyti, kad, griežtėjant skambesiui, iš jo vystėsi ir Lietuvos roko muzikos kultūra.

Žvelgdamas į XX a. 7–8 dešimtmečiais susibūrusių grupių istoriją, ne vieno jų nario biografijoje gali išvysti, kad jie studijavo KPI. Tokie buvo "Aitvarai", "Gėlės", "Kertukai", "Nuogi ant slenksčio", "Dainiai", "Vaizbūnai", "Lipskučiai". Pastarieji, tiesa, daugiausia grodavo ne Kaune.

Verta paminėti kai kurių muzikantų techninį išradingumą. Dėl sudėtingų galimybių gauti trokštamus muzikos instrumentus kartais tekdavo juos pasigaminti patiems. Štai, pavyzdžiui, savo brolių grupei "Gintarėliai" pirmąsias elektrines gitaras pagamino Vidimantas Švabas, KPI studentas, būsimasis inžinierius. Institute elektroniką studijavusieji sukonstravo ir ne vieną koncertuose naudotą stiprintuvą.

Panašu, kad KPI prisidėdavo organizuojant koncertus, taip pat kai kurių grupių išvykas į užsienį. Taip grupė "Aitvarai" išvyko gastrolių į Lenkiją, Latviją, Vokietiją. Žinoma, kiekvienas ansamblis visų pirma turėjo įveikti perklausą ir būti oficialiai pripažintas rektorato.

Tobulėti iš šviesti

Fakultetuose vykę studentiški šokių vakarai buvo pagrindinė daugelio grupių muzikinio tobulėjimo vieta, vėliau tokios grupės, kaip "Aitvarai" ar "Kertukai", lipo ant scenos ir Kauno sporto halėje, dalyvavo konkurse "Gintarinė triūba". Tačiau tokie dideli koncertai neduodavo ypatingos  finansinės naudos. "Kertukų" įkūrėjas Vydmantas Juronis pasakojo, kad už teisę vaidintis KPI kolektyvu ir oficialiai pardavinėti bilietus į KPI kultūros klubo kasą jiems kas mėnesį tekdavo sumokėti nemažą sumą pinigų. Galima galvoti, kad taip grupei tekdavo savotiškai užsigarantuoti kultūros klubo globą.

Galiausiai 1970 m. greta fakulteto veikusioje kavinėje „Saulutė“ buvo surengta pirmoji Lietuvoje diskoteka.

1973 m. KPI studentų miestelyje pastačius kavinę "Kolegos", dalis koncertų persikėlė ten.

Panašu, kad vienu metu KPI buvo nemažai muzikos grupių. Kaip mena "Lipskučių" lyderis Algirdas Lipskis, visiems fakultetams turint savus ansamblius, jiems jau nebeliko vietos, kur groti, tad savo koncertus teko perkelti į gimtąjį miestelį – Rudaminą.

Legenda: KPI studentų bendrabutis ir kavinė „Kolegos“. V.Jūro (dabar Studentų) gatvė. 

Atskirai paminėti verta greičiausiai pirmoji Lietuvoje diskoteka, įvykusi KPI Automatikos fakultete, kurią suorganizavo ten suburtas popklubas "Smūtkeliai". Atrodo, kad šio klubo nariai buvo visiškai atsidavę muzikos pažinimui ir populiarinimui. Antanas Stancevičius, aktyvus šio klubo narys, kas savaitę fakulteto vestibiulyje iškabindavo dainų "TOP 20", sudarytą pagal įvairius muzikos žurnalus.

Galiausiai 1970 m. greta fakulteto veikusioje kavinėje "Saulutė" buvo surengta pirmoji Lietuvoje diskoteka. Šokiai pagal iš įrašo sklindančią muziką tokiuose susibūrimuose buvo priimti sunkiai, bet didelę dalį programos sudarė pokalbiai apie muziką, paskaitos, naujų įrašų analizavimas. Klubas užsiėmė dalyvių muzikiniu švietimu. 1971 m. klubo iniciatyva Automatikos fakultete surengtas dviejų dienų roko festivalis.

Naujos srovės

KPI reikšmė Kauno roko istorijai pastebima ir vėliau. Dar iki legendinio roko festivalio "Lituanika" pradžios 1985-aisiais čia vyko "Studentiški balsai". XX a. 9-ąjį dešimtmetį muzikos skambesys įgavo kitokių spalvų ir muzikoje ėmė dominuoti grynasis rokas, metalas.

KPI toliau kūrėsi ir naujosios bangos grupės. Vienos žinomiausių Kauno sunkiojo roko grupių "Rebelheart" pirmtakai "Orkus", 1986 m. persikėlę į Kauną, repetuodavo KPI bendrabučio rūsyje. Grupė "Kardiofonas" 1984 m. susikūrė gitaristui ir vokalistui Rimantui Giedraičiui studijuojant KPI. Naują susibūrusią grupę labai palaikė tuometis su KPI bendradarbiaujančio KMI Kardiologijos instituto vadovas prof. Juozas Blužas. Pagerbiant kardiologus, grupė taip ir buvo pavadinta.

Erdvės: KPI miestelis. V.Jūro (dabar Studentų) gatvė. 1974 m

Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios savo istoriją skaičiuojantis greta Elektronikos fakulteto rengtas festivalis RAFES ryškus daugelio kauniečių atmintyje: vieną dieną per metus Žaliakalnio ir Dainavos rajonų pakraščių gyventojai sunkiai galėdavo užmigti nuo iš studentų miestelio aidinčios muzikos. Tai ypač galima pasakyti apie paskutinį festivalio dešimtmetį. Jo uždarymo koncertuose pasirodė ne viena populiarėjanti ar jau populiari Lietuvos roko grupė, dažnas klausytojas čia turėdavo pirmą progą savo mėgstamą grupę išgirsti gyvai.

Prisiminus čekų disidento Vaclavo Havelo žodžius, kad rokas sugriovė Sovietų Sąjungą, dabar su ironija galima žvelgti į sąmoningą ar ne mėginimą XX a. 6-ajame dešimtmetyje neutralizuoti nacionalinius jausmus Kaune, kryptingai kuriant technokratinį miestą. Juk būtent inžinierių, radiotechnikų kalvėje Kaune brendo pirmieji roko muzikos daigai.

Straipsnis parengtas finansuojant Lietuvos kultūros tarybai