Toks klausimas kyla Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojai metodikai Inai Palaikytei. Kaip ir kitoms šalies bibliotekoms, Kauno apskrities bibliotekai sumažintas finansavimas, darbuotojai gauna mažesnius atlyginimus, o ateityje šios įstaigos duris rečiau varstys ir patys skaitytojai. Mat sumažinus finansavimą įsigyti naujas knygas bibliotekai tapo beveik misija neįmanoma.

Kiek pinigų nurėžta jūsų bibliotekai?

Kaune negali būti kitaip, negu yra visoje Lietuvoje. Jeigu kalbėtume apie finansavimo sumažinimą, tai metų pradžioje mūsų steigėjas, Kauno apskrities viršininko administracija, mums, kaip ir kitoms pavaldžioms įstaigoms, sumažino finansavimą 15 procentų. Atlyginimai visiems mažėjo 12 procentų.

Jeigu kalbėti apie programas, kurias finansuoja Kultūros ministerija, tai visos programos apkarpytos gerokai. Galbūt vienintelė programa, kuri dar gyvuoja, yra „Projekto bibliotekos pažangai“ įgyvendinimas.

Duomenų bazių prenumeravimui lėšos sumažintos 50 proc., bibliotekų kompiuterizavimui - 80 proc., bibliotekų plėtros projektams - 75 proc.  

Pradžioje bibliotekoms lėšos turėjo sumažėti 80 procentų, paskui buvo rasta Kultūros ministerijoje dar 1,5 mln. litų. Todėl lėšos sumažėjo 60 procentų.

Apie pinigus, skirtus spaudiniams.

Spaudiniams pirkti lėšos buvo šiemet skiriamos du kartus. Metų pradžioje ministro nutarimu buvo paskirti 409 tūkst. litų bibliotekai. Po šito sumažinimo, pagal naują ministro įsakymą mūsų bibliotekai yra skiriama 152 tūkst. 900 litų.  Tai yra 2,7 karto mažiau.

Sumažėjus finansavimui turbūt teko peržiūrėti pirkinių prioritetus?

Apie prioritetus galima kalbėti tada, kai yra pinigų. Kai pinigų nėra, tai tie prioritetai nelabai svarbūs. Iš tiesų po šito pasikeitimo, kad bibliotekoms nubraukta ne 80, bet tik 60 proc. lėšų, mūsų biblioteka turėtų gauti dar 70 tūkst. litų.

Be abejonės, dalis šių lėšų turės būti skirta periodikos prenumeratai. Dalį privalėsime skirti duomenų bazių prenumeratai, kadangi tai yra mūsų įsipareigojimas, ilgalaikės sutartys su tiekėjais ir mūsų įsipareigojimas Mokslų bibliotekų asociacijai, kurios narys esame.

Mes jau esame užsisakę tas duomenų bazes ir turėsime už jas sumokėti. Pavyzdžiui, duomenų bazės „Britannica Online“, kurią mes prenumeravome patys vieni, jau atsisakėme.

Būtinai turėsime įsigyti tominius leidinius, kurių tomai pas mus jau yra; būtinai turėsime įsigyti tęstinius leidinius, kad tos spragos būtų mažesnės.

Ką pirksime - šiaip būtų sunku pasakyt.

Pirksite senesnes, ilgiau knygynuose pabuvusias knygas?

Ne, mes pirksime, galima sakyti, naujas knygas, nes jos išleistos šiemet. Bet jos jau bus ne tos knygos, kurios pasirodo ką tik.

Atranka priklauso nuo prognozuojamo poreikio - bandysime įsigyti tas knygas, kurias tikimės, kad norėtų skaityti daugiausiai  skaitytojų.

Mes šiaip atsiliekame nuo knygynų, nes žmonės pamatę knygą knygyne dažnai ateina ir ieško pas mus. Daugeliu atveju norimos knygos pas mus neranda, o dabar gali praeiti ir pusmetis, kol nauja knyga atsidurs mūsų lentynose.

O kaip su lankytojų aktyvumu? O gal tai paprasta sezoninė kaita?

Kokį rezultatą turėsime krizės laikotarpiu, po antrojo pusmečio, sunku pasakyti. Mes jo turėtume tikėtis pakankamai prasto, nes ko skaitytojui eiti į biblioteką, kuri neturi knygų? Na, naujausių knygų. O naujausios knygos... Pagal tyrimą - maždaug 70-80 procentų knygų, kurias žmonės skaito, yra išleistos per paskutinius trejus metus.

Didėjant nedarbui, gal žmonės dažniau pradeda vaikščioti į biblioteką todėl, kad kitoms pramogos tiesiog stigs lėšų?

Galbūt taip galėtų būti. Bet iš tikrųjų bibliotekos kaip laisvalaikio praleidimo vietos funkcija yra tikrai viena iš daugelio. Vis tiek gal labiau eina tie, kas nori naujausios informacijos mokymuisi. Ir turbūt moksleiviai ir studentai yra pagrindinis mūsų žinių ieškotojas.

Be abejo, žmogus, kuris nori praleisti laiką su knyga, ateis į biblioteką. Bet vėlgi, jei mes jam turime pasiūlyti tik tai, kas pasirodė kažkada seniai... Grožinės literatūros skaitytojai taip pat nori naujų knygų - bestselerių, naujausių vertimų, naujausių lietuvių autorių leidinių. Aišku, kad yra gerų knygų praeityje išleistų, ir jos yra skaitomas, bet naujienos ieškojimas yra labai svarbus.

Galiausiai apie skolininkus: ar juos veikia krizė? Gal žmonės pavyzdingiau grąžina knygas?

Tokių tyrinėjimų nedarėm, todėl šioje srityje kažkokių pastebėjimų nėra. O šiaip skolininkų skaičius visada yra labai panašus, labai stabilus, nepriklausomas nei nuo ekonominės situacijos, nei nuo laiko.