Miesto perlas

Senamiestyje, Muitinės ir Aleksoto gatvių kampe stovintis pastatų kompleksas – tikras perlas, atskleidžiantis XVI a. gotikos subtilybes. Kalbama, kad tuo laiku čia galėjo būti Kunigaikščių rūmai. Istorikai dėl šio fakto nesutaria, tikindami, kad gandai nepasitvirtino. Tačiau Kaunui  šis šalia rotušės esantis pastatas – savotiški Valdovų namai.

"Vienas XVI a. pastato fragmentas išliko, o XIX a. namą sugadino, nes miestui reikėjo ligoninės ir statytojai nekreipė dėmesio į paveldą – darė, kaip suprato. Tačiau mes dabar džiaugiamės, kad vyksta restauracija", – sakė dabartinio pastato šeimininko, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto dekanas prof. Jonas Audėjaitis.

Jis priminė, kad šiame Senamiesčio komplekse net buvo įsikūrusi Psichiatrijos ligonine. Dabar patalpomis naudojasi VDA studentai ir menininkai.

Tarp dulkių ir tapybos

Ilgą laiką pastatas visai nederėjo prie dabartinės Kauno senamiesčio dvasios – sutvarkytus pastatus, šalia esančias bažnyčias, atvykstančius turistus senieji Kauno kunigaikščių rūmai pasitikdavo apšepusiomis sienomis. Dabar vaizdas po truputį keičiasi. Maždaug metus čia sukiojasi ne tik studentai, bet ir restauratoriai.

"Restauratoriai atrado daug detalių, kurios bus atkurtos. Štai aplink langus bus unikalus dekoras, taip pat atrastos angos. XIX a. pridarė mažų langiukų, tai jie visi lėks lauk, nes XVI a. to nebuvo. Nereikalingi dariniai ir bokšteliai virš antro aukšto", – vedžiodamas tarp darbininkų pasakojo J.Audėjaitis.

Dabar restauratoriai valo XIX a. sukurtus likučius ir ieško senosios autentikos. Daugumoje pastato erdvių teko skusti žalias ligoninės sienas, ieškoti arkų ir senųjų angų. Taip pat keitėsi ir langų struktūra. Kai Kunigaikščių rūmuose buvo įrengiama miesto ligoninė, atsirado nemažai XVI a. nebūdingų pertvarų, tad darbininkų užduotis – jas pašalinti.

"Čia autentikos buvo gal kokie 30 proc. Restauratoriai ieškojo ir atkūrė visas arkas. Viską, ką atrado restauratoriai, mes parodysime. Žinoma, dėl kai kurių angų teks pasukti galvas, kaip pritaikyti, nes dabar jos nėra labai funkcionalios", – rodydamas į raudonų plytų erdves pasakojo architektas.

Restauratoriai ieškojo ir atkūrė visas arkas. Viską, ką atrado restauratoriai, mes parodysime.

Viena iš įdomesnių detalių, privertusi restauratoriams gerai pasukti galvas – lango arka, vedanti į Aleksoto gatvę. Kadangi senasis Kauno pastatas buvo ne kartą pertvarkytas, restauratoriai rado vieną langą, kurio arka iš vidaus yra šiek tiek arčiau kampo, tačiau iš lauko pusės arka pasislinkusi ir nesutampa su ta, kuri yra viduje.

J.Audėjaitis tikino, kad šis langas bus labai savotiškas, nes jis nesutaps iš išorės ir vidaus. Palikti skirtingas lango arkas nuspręsta, nes nebuvo įmanoma nustatyti, kur langas iš tikrųjų turėjo būti ir kuri arka padaryta anksčiau. Tad žiūrint iš vidaus atrodys, kad dalį stiklo dengia stora plytų siena. Kreivas langas lankytojus pasitiks pirmo aukšto erdvėje, kur įsikurs meno galerija.

VDA Kauno fakulteto dekanas džiaugėsi, kad dalis pastato komplekso jau įrengta, čia gali apsistoti menininkai. Likusiose XIX a. statyto priestato erdvėse kol kas karaliauja akademijos studentai. Čia vyksta lipdymo, tapybos pamokos. J.Audėjaitis užsiminė, kad studentai čia bus, kol juos išvarys darbininkai. Kai buvusios ligoninės palatose prasidės rekonstrukcija, jaunieji tapytojai čia sugrįš tik pabaigus visus darbus.

Išorės vaizdas

J.Audėjaitis atkreipė dėmesį, kad unikali pastato ir išorė, kurioje gausu puošybos elementų. Fasadas dengtas raudonomis plytomis. Iš juodų plytų taip pat susideda rombų kompozicija. Ji jau beveik atkurta vienoje pastato sienoje, tačiau namą iš Aleksoto gatvės vis dar gaubia žalias tinklas.

"Pirmas aukštas jau beveik nuvalytas, antrame reikia atkurti detales virš langų. Dar šiek tiek palei pamatus reikia nuvalyti ir tada išsidėlios juodų plytų puošyba. Bus tikrai labai gražu. Planuojame, kad darbininkai išorės darbų vėl imsis vasarą", – sakė dekanas.

Jis patikslino, kad Kunigaikščių rūmų stogas, nors ir neatitinka gotikos taisyklių, nebus keičiamas. Gotikiniai stogai buvo smailūs, tokie kaip šalia esančių Perkūno namų, tačiau šio istorinio pastato nuotraukos neišliko, todėl neįmanoma atkurti taip, kaip jis atrodė prieš maždaug penkis amžius.

Bus tikrai labai gražu. Planuojame, kad darbininkai išorės darbų vėl imsis vasarą.

XIX a. pristatyta pastato dalis išliks tokia, kaip atrodo dabar. Tačiau tikimasi šiek tiek atnaujinti fasado spalvas, patvarkyti laiko paliktus įtrūkimus. J.Audėjaitis vylėsi, kad priešais Perkūno namus esančios pastatų komplekso sienos bus sutvarkytos miesto lėšomis. "Kauno diena" primena, kad Kauno savivaldybė šiemet skyrė milijoną eurų pastatų fasado tvarkymo darbams, todėl pasinaudojus paveldotvarkos programa, galima pagražinti ir šį Senamiesčio pastatą.

Ateities vizija

J.Audėjaitis įsitikinęs, kad sutvarkius vieną seniausių Kauno pastatų, naudą pajus ne tik studentai, bet ir miestiečiai bei svečiai. Tai bus dar viena unikali vieta, kur jie gali apsilankyti. Be to, tai padės pritraukti užsienio menininkų, kurie Kaune kurtų išskirtinius kūrinius.

"Kaunui turėti tokį pastatą būtų didelė garbė, nes tokių puošybos elementų niekur kitur Lietuvoje nėra. Šis pastatas yra geroje vietoje, įsikūręs prie pat Vytauto bažnyčios, Perkūno namų, tad galima būtų stebėti visą gotikos stiliaus kompleksą", – sakė VDA Kauno fakulteto dekanas.

Sutvarkius visą pastatą, pirmame aukšte įsikurs galerija. Rūsiuose bus įrengta kavinė. Antrame pastato aukšte numatyta įkurdinti akademijos administraciją. Pastato dalyje, kuri buvo pristatyta XIX a. įsikurs menininkai. Čia apsistos ir iš kitų šalių atvykę akademijoje reziduojantys kūrėjai. Taip pat bus vietos ir dirbtuvėms. Jau veikia ir biblioteka.

VDA Kauno fakulteto dekanas užsiminė, kad dabartiniame komplekse atsiras kelios papildomos tarpuvartės. Viena jų bus iš Muitinės gatvės ir ves į didįjį Kauno kunigaikščių rūmų kiemą. Dar vienas praėjimas ves į pačią akademiją.

Ar bus pinigų?

J.Audėjaitis pasakojo, kad buvusi Vyriausybė šio pastato remontui jau buvo paskyrusi ES lėšų.

"Tikėjomės, kad tuos pinigus šiemet galėsime naudoti. Deja, atėjus naujai Vyriausybei, jie nusprendė, kad universitetus reikia pertvarkyti ir pinigai bus tas stimulas, kuris leis derėtis su jais. Bet švietimo ministrė teigė, jog menų akademija su niekuo nesijungs, tad viliamės, kad mums finansavimas nebus stabdomas", – aiškino pašnekovas.

Dabar Kauno kunigaikščių namų rekonstrukcija vykdoma beveik vien akademijos lėšomis. Į paveldo atkūrimą jau investuota apie 2 mln. eurų. Skaičiuojama, kad visai pastatų komplekso renovacijai dar reikėtų apie 7 mln. eurų. Maždaug 3,6 mln. eurų praėjusi Vyriausybė buvo žadėjusi iš ES struktūrinių fondų. Likusią sumą tikimasi gauti iš Lietuvos biudžeto.

Kaunui turėti tokį pastatą būtų didelė garbė, nes tokių puošybos elementų niekur kitur Lietuvoje nėra.

Menininkai baiminasi, kad naujoji valdžia neatnaujins rekonstrukcijai numatyto finansavimo, tad vienas seniausių Kauno namų liks nebaigtas.

"Akademijos lėšos dar šiek tiek palaiko darbų judėjimą, bet vien iš mokslo įstaigos rekonstruoti visą kompleksą neįmanoma. Jei baigsis pinigai, paprasčiausiai vieną dieną viskas sustos. Ir taip nutikti gali labai greitai", – liūdesio neslėpė VDA Kauno fakulteto dekanas.

Nerimas ir restauratoriams

XVI a. pastato restauraciją atliekančios bendrovės "Virmalda" vadovas Virginijus Rabačius pastebėjo, kad labai norėtųsi pradėtus darbus baigti, tačiau finansavimo klausimai verčia stabtelėti.

"Praėjusių metų šiltąjį statybų sezoną pradėjome restauruoti šio pastato fasado fragmentus. Dalį darbų jau atlikome, atradome, ištyrėme angas. Dabar reikėtų tęsti darbus. Pagal projektą numatyta atkurti autentiškus langų apvadus, kurių gamybai reikia apie 4–5 mėnesių, tačiau jų negalime užsakyti, nes užsakovas tvirtina, kad neišspręsti finansavimo klausimai, – situaciją komentavo restauratorių vadovas. – Jei užsakysime vėliau, vėl atsidursime žiemos periode ir vėl metai prabėgs. Tas nestabilumas labai ilgina statybos laiką, kartu nepuošia nei mūsų, nei miesto. Prieš metus pradėjome, tačiau nei pirmyn, nei atgal dabar negalime eiti."