Nors rytais jau juntamos šalnos, tačiau mieste vykdomi archeologiniai tyrimai nestoja. Radiniai atskleidžia naujų detalių apie Kauno praeitį ir atsiduria saugiose Kauno miesto muziejaus muziejininkų rankose.
Anksčiau kalbinome archeologą Simoną Sprindį apie tyrimus, vykdomus Vilniaus gatvėje ("Santaka", 2021 m. rugsėjo 10 d.). Šį kartą interviu su archeologu Olegu Fediajevu. Jis kartu su kolega Algirdu Kalinausku vykdo archeologinius tyrimus Kauno senamiestyje, Nemuno gatvėje.
– Tyrimai vykdomi Kauno senamiestyje. Ar šis objektas kuo nors ypatingas?
– Kauno mastu šis objektas nėra kuo nors ypatingas, nes tai buvo miesto pietrytinis pakraštys. Jis pradėtas apgyvendinti XVI a. ir gyvavo iki XVII a. vidurio, karo su Maskva. Karų laikotarpiu šis miesto rajonas visas buvo sudegintas ir apleistas iki pat XVIII a. pab.–XIX a. pr.
– Galbūt yra kokių nors istorinių šaltinių apie čia anksčiau stovėjusius pastatus?
– Istorinių šaltinių yra, tačiau daugiausia informacijos suteikia ankstesnių tyrimų medžiaga, kuri rodo, kad Nemuno gatvė buvo vienas iš kelių į Vilnių, vertintas kaip prestižinis. Šalia stovėjo labiau pasiturinčių žmonių namai, orientuoti galais į gatvę. Jie paprastai buvo dvidaliai. Kitoje gatvės pusėje, link Nemuno, driekėsi daržai ir įvairūs ūkiniai pastatai.
Darbai: archeologinių tyrimų perkasos. / A. Kalinausko nuotr.
– Ar jau pavyko aptikti šių pastatų pėdsakų?
– Trečią tyrimų savaitę pavyko aptikti pastato griuvėsių. Tai greičiausiai buvo medinis pastatas, pastatytas ant akmenų ir plytų mūro pamatų. Pagal radinius, aptiktus pastato viduje ar šalia jo, galima beveik neabejotinai teigti, kad tai yra XVII a. 4–5 dešimtmečio statinys. Jis yra prastai, tik fragmentiškai išlikęs, tačiau tyrimų metu mes bandome iš atskirų pamatų dalių, mažų fragmentų gauti kuo daugiau informacijos ir pamatyti kuo platesnį bendrą vaizdą, kuris kol kas nevisiškai aiškus.
– Kiek truks jūsų vykdomi archeologiniai tyrimai?
– Tyrimai, vertinant optimaliai, turėtų vykti iki lapkričio pabaigos. Bet visada yra tikimybė, kad kils įvairiausių sunkumų ir tyrimai nusitęs į kitus metus.
Darbai: archeologinių tyrimų perkasos. / A. Kalinausko nuotr.
– Su kokiais sunkumais susiduriate šių tyrimų metu?
– Pagrindiniai sunkumai – oro sąlygos. Jeigu nelyja ir yra geras oras, tai tyrimai vyksta daug greičiau ir sklandžiau. Be to, susiduriame ir su techninėmis problemomis. Tiriamame sklype stovintis namas pastatytas 1922 ar 1923 m. Šalia šio buvo ir kitas, kiek aukštesnis to paties laikotarpio pastatas. Sovietmečiu čia dar atsirado priestatas, "Dailės" kombinato patalpos, kuriose buvo gaminami įvairūs ženkliukai ir kiti metalo dirbiniai. Tyrimų metu randame labai daug gamybos atliekų, pačių ženkliukų broko. Nepriklausomybės laikotarpiu šio pastato paskirtis buvo pakeista, jis tapo sandėliu, kurio kieme įrengta labai didelė, apie 500 kv. m automobilių stovėjimo aikštelė, dengta trinkelėmis toje vietoje, kurioje vykdome detaliuosius tyrimus. Čia susidūrėme su viena iš techninių problemų – lengvai nurinkus trinkeles paaiškėjo, kad po jomis yra 20–25 cm storio betono sluoksnis, kurio be specialios technikos nuardyti neįmanoma, tai gerokai sulėtino mūsų darbą, tačiau šiuo metu betoninis sluoksnis ardomas sklandžiai ir darbai tęsiami.
– Kokių radinių jums pavyko iki šiol aptikti? Kokią istoriją jie pasakoja?
– Daugiausia rasta šiai miesto vietai būdingų daiktų. Labai daug keramikos, gyvūnų kaulų, šiek tiek mažiau koklių, keletas XVI a. pab.–XVII a. pr. monetų, bent du žiedai, įvairių papuošalų fragmentų ir keletas metalinių radinių, kurių paskirties neįmanoma nustatyti jų nenuvalius.
Radiniai: tyrimuose rasta masinė medžiaga. / A. Kalinausko nuotr.
– Per ilgus tyrimų metus greičiausiai esate tyręs ne vieną senamiestį. Ar Kauno senamiestis kuo nors skiriasi nuo kitų miestų?
– Taip, Kauno senamiestis yra išskirtinis, nes statytas tam, kad vokiečių pirkliai turėtų savo koloniją, iš kurios galėtų vykdyti prekybą. Kaunas buvo Hanzos pirklių miestas, turėjęs prieplauką, muitinę, prieš tai pastatytą pilį kovai su Kryžiuočių ordinu. Kaune taip pat yra įspūdingas ir mažai pažeistas Rotušės kompleksas, kuriame išlikę daug ypatingų europinės reikšmės objektų, pastatų ir struktūrų. Be to, Kaune nuostabi gamta, puikiai įrengti dviračių takai ir dvi ypatingo grožio upės.
– Šie tyrimai nėra paskutiniai, planuojama ir toliau tirti šį archeologinį objektą. Gal galėtumėte apie tai papasakoti plačiau?
– Šie tyrimai – detalieji. Šiame apie 1 000 kv. m sklype stovi du pastatai, kurie bus nugriauti, ir visas sklypas bus išsamiai ištirtas, nes jį visą planuojama užstatyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parodė atnaujintą Kauno rotušę: liko tik baigiamieji darbai6
Kauno miesto muziejus pravėrė virtualias duris į atnaujintą Rotušės pastatą. Po kapitalinio remonto matyti blizgančios erdvės. Skelbiama, kada Rotušė vėl bus atvira lankytojams. ...
-
Naujieji Lietuvos zoologijos sodo gyventojai – broliai zebrai1
Vos prieš mėnesį laiko iš Čekijos į Kauną atvežti du broliai zebrai. Praėjus karantino laikotarpiui dryžuočiai pagaliau pasirodė lankytojams. Tiesa, gyvūnai – baikštoki, dar tik pratinasi prie aplinkos. ...
-
Surengė piketą prieš karjerą Pakarklės miške: beldėsi į tarybos narių sąžinę9
Pakaunės gyventojai nepraranda vilties, kad Pakarklės miške nebus leista kasti žvyro karjero ir bus išsaugotas didelis miško plotas. Vietiniai gyventojai surengė piketą po rajono savivaldybės langais ir pabandė tokiu būdu prisibels...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...
-
Į Kauną atkeliavo ženklas, primenantis apie artėjančius rinkimus26
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikt...
-
Vilijampolės turgavietėje iškilo velykinė morkų eglė10
Vilijampolės turgavietės prekeivius stebinęs agurkų ir moliūgų žaliaskarėmis, ne vieną išskirtinį rekordą sumušęs floristas Modestas Vasiliauskas pristatė velykinę morkų eglę. ...
-
Klaiki sukaktis: per dieną Kaune buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių69
Prieš aštuonis dešimtmečius įvykdytas vienas žiauriausių Kauno geto nusikaltimų. 1944 metais vadinamosios Vaikų akcijos metu per dieną iš geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių. ...