Quantcast

Nepilnamečių skiepijimas nuo koronaviruso: medikai nežino tvarkos?

Praėjus pusei metų nuo septyniolikmečio vakcinacijos nuo COVID-19, gydytoja pediatrė paragino tėvus registruoti paauglį vakcinuotis sustiprinančiąja doze. Pasak paauglio mamos, nei gydytoja, nei registratorė nežinojo, kad nepilnamečiai sustiprinančiąja doze neskiepijami.

Informaciją susirado pati

Kaunietės Dianos šeima nuo COVID-19 pasiskiepijo, kai tik atsirado tokia galimybė. Jos septyniolikmetis sūnus liepos 1 d. buvo paskiepytas antrąja „Pfizer-BioNTech“ doze, penkiolikmetė dukra tokia pačia vakcina paskiepyta kiek vėliau. „Kai suaugusieji buvo pradėti skiepyti sustiprinančiąja doze nuo COVID-19, laukiau informacijos ir apie paauglių skiepijimą. Viešai buvo paskelbta, kad vaikai iki šešiolikos metų kol kas dar nebus skiepijami sustiprinančiąja doze, o jų galimybių pasų galiojimas atidėtas iki kovo. Apie šešiolikmečius septyniolikmečius informacijos nepastebėjau, tad piršosi išvada, kad sūnų galima skiepyti“, – pasakojo Diana.

Tuomet ji pabandė internetu užregistruoti septyniolikmetį vakcinuoti. Tačiau, pašnekovės žodžiais, suvedus jo asmens kodą, automatinis įrašas skelbė, kad sūnus „pilnai vakcinuotas“.

„Omikron skaičiai augo, susirgimo atvejų mokykloje daugėjo, tad nebuvo ramu. Sūnui yra diagnozuota bronchinė astma, todėl baiminuosi dėl galimų ne taip lengvai persergamų koronaviruso variantų. Susisiekiau su pediatre. Ji patikino, kad septyniolikmečius galima skiepyti sustiprinančiąja doze, ir nurodė poliklinikos telefoną, kuriuo galima užsiregistruoti“, – tačiau, pasak Dianos, ir pasiskambinus nurodytu telefonu jai nebuvo paaiškinta, kad nepilnamečiai sustiprinančiąja doze neskiepijami.

Poliklinikos registratorė esą bandė užregistruoti sūnų skiepyti sustiprinančiąja doze, tačiau tai padaryti jai nepavyko. „Ji pažadėjo išsiaiškinti, kodėl taip yra. Kiek vėliau sulaukėme registratorės skambučio, kad interneto sistema neleidžia registruoti sūnaus skiepyti trečiąja „Pfizer-BioNTech“ doze. Iš tokio paaiškinimo supratome, kad problema – būtent šio gamintojo vakcina. Ėmiau domėtis – gal kažkur kitur sūnus galėtų pasiskiepyti kitos rūšies vakcina. Pradėjau ieškoti informacijos savarankiškai ir internete radau paaiškinimą, kad nepilnamečiai asmenys sustiprinančiąja vakcinos doze neskiepijami“, – pasakojo kaunietė.

Kalta ministerija?

Dviejų paauglių mamą nustebino, kad medicinos personalas nežinojo nepilnamečių asmenų skiepijimo tvarkos. Vis dėlto ji įsitikinusi, kad dėl to kalti ne šie asmenys, o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Susisiekiau su pediatre. Ji patikino, kad septyniolikmečius galima skiepyti ir nurodė telefoną poliklinikoje, kuriuo galima užsiregistruoti.

„Tai, kad sustiprinančiąja doze skiepijami suaugusieji, o vaikams iki šešiolikos metų vakcinavimas sustiprinančiąja doze atidėtas, buvo labai aiškiai ištransliuota. Bet kur dingo paaugliai nuo šešiolikos iki aštuoniolikos? Ar čia tėvai turėjo patys susigaudyti? Tėvai gali nežinoti. Tam ir yra šeimos gydytojai, pediatrai, kad patikslintų. Keista, kad galiojančios tvarkos nežinojo nei pediatrė, nei registratorė poliklinikoje. Vis dėlto manau, kad tai ne jų problema, o SAM informacijos sklaidos trūkumas“, – teigė pašnekovė.

Ji pridūrė, kad, atsiradus galimybei, registruotų savo paauglius vaikus skiepytis sustiprinančiąja doze, nors jie abu ir turi šiuo metu galiojantį galimybių pasą. „Neseniai patikrinau e.sveikatos sistemoje – abiejų, tiek sūnaus, tiek dukros, galimybių pasai galioja iki kovo 30 d. O kas bus paskui? Dabar esame nežinioje – nežinome, kiek laiko bus pratęsiamas vaikų galimybių pasas. Sūnui aštuoniolika metų sueis mažiau nei po metų, dukrai iki pilnametystės – dar treji metai. Ar per tą laiką jie ir nebebus skiepijami nuo COVID-19?“ – klausimus kėlė Diana.

Pasak jos, nuolat girdint apie tai, kad dviejų vakcinos dozių apsauga reikšmingai sumažėja jau po trijų mėnesių nuo vakcinacijos, o pasitaiko atvejų, kai ir paaugliai COVID-19 suserga labai sunkiai, darosi neramu.

Situacija: informaciją, kad septyniolikmečiai sustiprinančiąja doze nuo COVID-19 neskiepijami, paauglio mama pati susirado internete, medicinos personalas jos apie tai neįspėjo.

SAM: problemų nekyla

Situaciją, kai pediatrė ir registratorė nežinojo, kad nepilnamečiai sustiprinančiąja doze nuo COVID-19 neskiepijami, paprašėme pakomentuoti SAM.

„Tiek gydytojai, tiek Karštosios linijos konsultantai yra supažindinami su vakcinacijos tvarka, šiuo metu dėl to problemų nekyla. Jeigu informacija buvo klaidingai interpretuota, užregistruoti nepilnamečio asmens paskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze vis tiek nepavyks – registracijos sistema to padaryti neleis. Šiuo metu sustiprinančiąja doze skiepijami asmenys nuo 18 metų“, – rašoma SAM Spaudos tarnybos vyriausiojo specialisto Julijano Gališanskio atsiųstame atsakyme.

Jo teigimu, keisti tvarkos ir šešiolikos septyniolikos metų paauglius vakcinuoti sustiprinančiąja doze nesiruošiama: „Vakcinos yra vartojamos pagal indikacijas, kurios nurodytos preparato charakteristikų santraukoje ir kurias tvirtina Europos vaistų agentūra (EVA) bei Europos Komisija. Šiuo metu nė viena vakcina nepatvirtinta jaunesniems nei 18 metų asmenims revakcinuoti, todėl kol kas nėra ir svarstymų skiepyti nepilnamečius asmenis sustiprinančiąja doze.“

SAM Spaudos tarnyba taip pat informavo, kad pagal visą vakcinacijos schemą paskiepytiems asmenims iki aštuoniolikos metų galimybių pasas galioja neribotą laiką.

Omikron – gulbės giesmė?

KK Vaikų ligų klinikos vadovas gydytojas pediatras profesorius Rimantas Kėvalas, savo darbe praktiškai susiduriantis ir su sunkia COVID-19 ligos forma sergančiais paaugliais, nedramatizavo fakto, kad jie sustiprinančiąja doze nuo šios ligos neskiepijami.

„Kol nėra EVA sprendimo, leidžiančio paauglius skiepyti sustiprinančiąja doze, tol mes negalime to daryti. Antras dalykas, žinoma, kad jauno amžiaus asmenims dvi vakcinos nuo COVID-19 dozės suteikia pakankamą imuninį atsaką ilgiau nei šešis mėnesius“, – pabrėžė žinomas gydytojas.

Jis atkreipė dėmesį, kad sunkia COVID-19 ligos forma paaugliai dažniau sirgo, kai visuomenėje dominavo koronaviruso delta atmaina. „Ligos komplikacijų kildavo dažniausiai sergant delta atmaina arba tais atvejais, kai paaugliai būdavo iš viso neskiepyti“, – pastebėjo profesorius.

Žinoma, kad jauno amžiaus asmenims dvi vakcinos nuo COVID-19 dozės suteikia pakankamą imuninį atsaką ilgiau nei šešis mėnesius.

Pasiteiravus, ar jis laukia EVA sprendimo leisti vakcinuoti paauglius sustiprinančiąja doze nuo COVID-19, R.Kėvalas atsakė: „Aš, ir kaip pediatras, ir kaip žmogus, laukiu, kad visa ši pandemija baigtųsi. Turime vilties, kad omikron bus COVID-19 gulbės giesmė, nes viskas ir taip jau ilgokai užsitęsė.“

Rudenį – ketvirta dozė?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius profesorius Saulius Čaplinskas vaikų ir paauglių vakcinaciją nuo COVID-19 palygino su vakcinacija nuo kitų ligų: „Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai yra skiepijami nuo dešimties infekcijų. Vėliau, priklausomai nuo ligos ir skiepo, skiriamos sustiprinančiosios vakcinos dozės. Juk ne visos vakcinos suteikia visą gyvenimą trunkančią apsaugą. Pavyzdžiui, nuo difterijos ir stabligės sustiprinančiosios dozės reikia kas dešimt metų, kokliušo – kas penkerius–septynerius metus. Nuo erkinio encefalito skiepijama kas trejus–penkerius metus. Nuo gripo infekcijos, kaip žinia, reikia skiepytis kasmet. Kalbant apie vakcinas nuo COVID-19, ne viskas yra aišku. Tačiau aiškiai įrodyta, kad po pirminės vakcinacijos (vienos arba dviejų dozių, priklausomai nuo vakcinos) susiformuoja vadinamasis pirminis imuninis atsakas. Sustiprinančioji dozė stimuliuoja antrinį, arba ląstelinį, imuninį atsaką. Ne vėliau kaip po pusmečio rekomenduotina sustiprinančioji dozė absoliučiai daugumai žmonių“, – pasak virusologo, diskutuoti apie sustiprinančiosios dozės reikalingumą galima tik tuo atveju, kai pasiskiepijusieji užsikrėtė ir persirgo COVID-19 ir taip gavo sustiprinančiąją dozę natūraliu būdu.

Logiška būtų, kad paaugliams nuo šešiolikos metų taip pat reikėtų sužadinti antrinį imuninį atsaką – reikėtų sustiprinančiosios dozės.

S.Čaplinsko teigimu, kol kas iki galo neaišku, kaip dažnai gali reikėti sustiprinančiosios vakcinos dozės nuo COVID-19. „Izraelyje gana greitai skiriama ketvirtoji, arba antroji sustiprinančioji, dozė. Tačiau, kaip rodo duomenys, atrodo, kad ji neduoda tokio efekto, kokio tikėtasi. Kalbant apie paauglius, veikia tie patys dėsniai. Logiška būtų, kad paaugliams nuo šešiolikos metų taip pat reikėtų sužadinti antrinį imuninį atsaką – reikėtų sustiprinančiosios dozės“, – sakė ULAC direktorius.

Pasak jo, akivaizdu, kad skiepų tema išlieka aktuali ir tiems, kurie skiepijasi, ir tiems, kurie nesiskiepija. „Net ir tai, kad socialiniuose tinkluose juokaujama, jog vakcinos dozių bus labai daug, rodo, kad žmonėms ši tema rūpi. Tačiau šiuo metu kategoriškai tvirtinti, kad rudenį reikės dar vienos sustiprinančiosios dozės, per anksti. Bet tikėtina, kad taip“, – teigė S.Čaplinskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Prabudusi

Prabudusi portretas
Jau melas visas lenda į paviršių, kam žalojate vaikus? :((

tai daunei mamai

tai daunei mamai portretas
tai tu turbut nei interneto neturi ir nezinai kad pasaulis jau sukilo priees tuos skiepus, o tu durne4 nori savo vaikus turbut pribaigti su tais marmalais, tai geriau tu susileisk dar 3 dozes uz save ir vaikus palik ramybeje, gaila kai durnos bobos prisi9daro vaiku, vaikai nekalti kencia

to 0000

to  0000 portretas
Išsakyti viską sudėtinga, įmesk čia savo paštą , video atsiūsių, visa kompotavimo istorija yra aferų afera, vokietė ar austrė švietė žmonės 15 metų, skaitė paskaitas, video 2008m. kas yra , kokios medžiagos tenais. Robert DE Niro yra sukūręs dok .filmą. Waxed vadinasi berods, yra tų šaltinių pilna, tik kad žmonės nesidomi, aš pats vaikystėje buvau kompotuotas ir susirgau , yra daugybė pvz. kaip mus dūrina farmacija, yra profesorius toks skaito paskaitas, akių pratimai, bet kuris žmogus gali akinių atsisakyti, akių operacijoms , iš akinių pirkimo kasmet susižeria šitas sektorius apie 15 milijardų pelno
VISI KOMENTARAI 34

Galerijos

Daugiau straipsnių