Be jau minėtų ugdymo įstaigų, reikšmingas sukaktis šiemet minėjo dar dvi: Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija išleido 70-ąją abiturientų laidą, o Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla pažymėjo 70-ąjį gimtadienį.

Seniausios ir jauniausios

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Jankauskienė pabrėžė: nepaisant to, kad Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija išleido 70-ąją laidą, šios ugdymo įstaigos istorija daug senesnė, prasidėjusi 1625 m. Vis dėlto ji nėra seniausia pakaunės mokykla. Toks titulas priklauso Vilkijos gimnazijai, kitais metais švęsiančiai 660-ąsias įkūrimo metines. Trečioji pagal amžių – Karmėlavos Balio Buračo gimnazija.

J. Jankauskienė pasidžiaugė: be ilgą ir turtingą istoriją turinčių ugdymo įstaigų, pakaunėje esama ir tokių, kurios, augant gyventojų skaičiui ir daugėjant vaikų, įkurtos neseniai – pernai ar prieš kelerius metus. Mastaičių mokykla-daugiafunkcis centras, Užliedžių mokykla-daugiafunkcis centras, Akademijos mokykla-darželis „Gilė“, Užliedžių lopšelis-darželis „Pienė“, Garliavos lopšelis-darželis „Uosiukas“, Noreikiškių lopšelis-darželis „Smalsutis“ – tai jauniausios Kauno rajono įstaigos.

Dovana: Kauno rajono mero Valerijaus Makūno rankose – sveikinimas, J. Jankauskienės – 1 000 eurų kelionės čekis mokytojams. Tai buvo įteikta ne tik Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos direktorei Valei Urbelienei, bet ir kitų jubiliejus šventusių mokyklų vadovams. / Organizatorių nuotr.

Laikmečių atspindžiai

Seniausios – Vilkijos – gimnazijos istoriją „Kauno diena“ žada papasakoti kitąmet, kai ugdymo įstaiga minės 660 metų sukaktį.

Istoriniai šaltiniai liudija: antrosios pagal senumą ugdymo įstaigos – Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos – ištakos yra parapinė mokykla, įsteigta 1625 m. Dvarininkas J. G. Mackevičius, skirdamas lėšų bažnyčiai ir klebonijai, jų nepagailėdavo ir mokytojui išlaikyti.

Čekiškės parapinė vienklasė mokykla veikė iki 1831 m. Numalšinus 1830–1831 m. sukilimą, kaip ir kitos parapinės mokyklos buvo uždaryta. Po dešimtmečio vyskupo Motiejaus Valančiaus dėka jos vėl pradėtos steigti. Yra žinoma, kad 1853 m. Čekiškės parapinėje mokykloje mokėsi septyniolika mokinių. Tačiau 1863 m., numalšinus sukilimą, ji vėl buvo uždaryta. Spaudos draudimo metais (1864–1904 m.) apie daraktorių mokyklų Čekiškės apylinkėje egzistavimą oficialių dokumentų nėra.

Be ilgą ir turtingą istoriją turinčių ugdymo įstaigų, pakaunėje esama ir tokių, kurios, augant gyventojų skaičiui ir daugėjant vaikų, įkurtos neseniai – pernai ar prieš kelerius metus.

1906–1915 m. Čekiškėje veikė valstybės išlaikoma mokykla, kurioje dirbo vienas mokytojas. 1915–1918 m. norinčius mokytis skaityti ir rašyti, kadangi mokykla neveikė, mokė vargonininkas A. Šukys. Tik 1919 m. rugsėjo 1 d. buvo atidaryta valstybinė pradinė trijų klasių mokykla. 1922 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino privalomojo pradinio mokymo įstatymą, keturių skyrių pradinį mokymą. 1923 m. buvo priimtas nutarimas pastatyti naują mūrinį mokyklos pastatą, mokinių jis laukė 1926 m. vasarą. Tais metais Čekiškės pradžios mokykla tapo valsčiaus mokyklų metodiniu centru, čia vykdavo svarbiausi valsčiaus ir miestelio renginiai, sporto šventės, saviveiklininkų pasirodymai. Po 1933 m. švietimo reformos mokykla iš keturklasės peraugo į šešių skyrių pradinę mokyklą.

Karo ir sovietmečio istorija ne tokia įdomi. 2002 m. gegužės 2 d. Čekiškės vidurinei mokyklai suteiktas profesoriaus, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, ministro pirmininko, teisininko, filosofijos mokslų daktaro, profesoriaus, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovo, enciklopedininko, apie 40 periodinių leidinių redaktoriaus ir leidėjo Prano Dovydaičio vardas. Koks yra šio šviesuolio ryšys su Čekiške? 1935 m. signataras gavo 20 ha žemės netoli miestelio esančiame Paprienių kaime ir čia ūkininkavo iki 1941 m. birželio 14 d., kol buvo suimtas ir ištremtas į Ukrainą, vėliau – į Uralą, nuteistas ir sušaudytas.

Užuomina: mokyklos sieną puošia piešinys pagal mokyklos auklėtinio, žymaus lietuvių fotografo darbą. Galbūt ateityje ugdymo įstaigai bus suteiktas Antano Sutkaus vardas. / Organizatorių nuotr.

Kaimynystės įtaka

Karmėlavos parapinė mokykla istoriniuose šaltiniuose minima 1663 m., ji taip pat veikė su pertrūkiais, istorinių šaltinių duomenimis, buvo atkurta 1777-aisiais. Yra žinoma, kad 1918–1940 m. buvusiame Karmėlavos dvare veikė mergaičių ūkio ir namų ruošos mokykla.

1944 m. spalio 20 d.–1954 m. birželio 15 d. Karmėlavos mokykloje mokytojavo Balys Buračas. Mokykla vidurine paskelbta 1957 m., o 1962 m. išleido pirmąją abiturientų laidą ir tapo dvikalbė: buvo mokoma lietuvių ir rusų kalbomis. Nors paskutinė rusakalbių abiturientų laida išleista 1993 m., mokykla mišri buvo iki 1997 m.

1996–1997 m. ugdomasis darbas kreiptas mokyklos istorinės atminties gaivinimo ir išsaugojimo linkme. Iškilmingai paminėtas buvusio mokyklos mokytojo, fotografo, etnografo, kraštotyrininko, spaudos bendradarbio, kultūros veikėjo B. Buračo 100-ųjų gimimo metinių jubiliejus, įrengta jam skirta muziejaus ekspozicija, o 1998 m. mokykla pavadinta Balio Buračo vardu.

Kaimynystė ir šiais laikais daro įtaką gimnazijai. Jau beveik tris dešimtmečius vyresniųjų klasių mokiniai dalyvauja verslumo ugdymo programose. Ypač sėkmingai vyksta mokinių karjeros ugdymas, bendradarbiaujama su kaimynystėje veikiančiomis įvairiomis įstaigomis, organizacijomis, verslo įmonėmis. Be to, gimnazija priklauso Lietuvos mokyklų, pasirengusių padėti iš emigracijos grįžusiems vaikams geriau integruotis, tinklui. Įstaiga yra išleidusi metodinį leidinį, kaip dirbti su mokiniais reemigrantais.

Sentimentas: Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjui Jonui Petkevičiui smagu sugrįžti į Neveronių gimnaziją, kuriai vadovavo trylika metų. / Organizatorių nuotr.

Trumpesnės istorijos

Kitai šiųmetei jubiliatei – Ežerėlio pagrindinei mokyklai – leidimas buvo išduotas 1933 m. lapkričio 1 d. Tuo metu pradinę mokyklą atidaryti ir remti pasižadėjo Kauno miesto savivaldybė. Pirmajam mokytojui J. Paulauskui paprašius, mokyklai skirta 200 litų, už juos nupirkta inventoriaus ir dažų remontui. Pastatas aptvarkytas per dvi savaites, pamokas, prasidėjusias gruodžio 6 d., lankė vienuolika berniukų ir devyniolika mergaičių.

Netrukus mokykla gavo penkiolika mokyklinių suolų, tačiau neturėjo jokių mokymo priemonių, vadovėlių. Pradinukai mokyklą lankė prastai, nes patalpos buvo tamsios ir šaltos, lubos kiauros, per sienas matėsi laukas. 1934 m. už gautus 200 litų atliktas remontas. 1939 m. gruodžio 2 d. mokykla uždaryta ir veikti pradėjo tik 1940 m. lapkritį. Sovietinės ir vokiečių okupacijos metais Ežerėlio mokyklos istorija buvo panaši į kitų ugdymo įstaigų: su dėstomos kalbos pokyčiais ir atitinkama propaganda.

Kiek įdomesnis faktas: 1942 m. spalį skirta 10 reichsmarkių internuotiems vaikams, sudaryti neturtingų mokinių, kuriems reikalinga pašalpa, avalynė, sąrašai. 1942–1943 m. į I–IV skyrius užregistruoti 64, tačiau lankė tik 34 mokiniai: lietuvių, lenkų, rusų, net vienas gruzinų tautybės.

Trigubas: Karmėlavos Balio Buračo gimnazijai šie metai dosnūs jubiliejų: sukako 360 metų, kai įkurta Karmėlavos parapinė mokykla, prieš 25 metus vidurinei mokyklai suteiktas Balio Buračo vardas, o prieš 15 metų ji tapo gimnazija. / Organizatorių nuotr.

Pradžių pradžia nežinoma

1993-ieji Ežerėlio vidurinei mokyklai buvo įprasti, o Neveronių vidurinei mokyklai – išskirtiniai: 1993 m. balandžio 1 d. Kauno rajono tarybos sprendimu įkurta Neveronių vidurinė mokykla ir jai perduota dalis „Neveronių šiltnamių“ administracinių patalpų, jos iki mokslo metų pradžios pertvarkytos, o rugsėjo 1 d. mokykla iškilmingai atidaryta.

Šios ugdymo įstaigos istorija taip pat solidi. Kada buvo jos pradžių pradžia – nežinoma, istoriniuose šaltiniuose užfiksuota tik tai, kad 1894 m. caro valdžia Neveronyse susekė slaptą lietuvišką mokyklą ir ją uždarė.

Pradinę mokyklą Senuosiuose Neveronyse 1927 m. savo statytame name įkūrė tuometis viršaitis Jonas Jankauskas, 1934 m. ji buvo perkelta į Zigmo Apanavičiaus, Nepriklausomos Lietuvos šaulio, namą Naujuosiuose Neveronyse. Čia mokytojavo Antanas Biliūnas, rašytojo Jono Biliūno giminaitis. Naujoje vietoje mokykla veikė tik metus ir buvo iškelta į Palemoną.

Karo ir pokario metais mokykla neveikė, atkurta tik 1958 m. Ji buvo atkelta iš Vieškūnų kaimo, kuris atsidūrė dabartinių Kauno marių dugne. Mokykloje, veikusioje tremtinio Juozo Kasiukevičiaus name, tebuvo vienintelė 42 kv. m klasė, kuria naudojosi visa gyvenvietė (gyveno apie 300 gyventojų): du kartus per savaitę buvo demonstruojami kino filmai, šeštadieniais linksmindavosi jaunimas, vykdavo rinkimai, kurčiųjų draugijos ūkio „Neveronys” darbuotojų susirinkimai ir kiti renginiai.

Proveržis Neveronyse prasidėjo 1978 m., buvusiai LSSR ministrų tarybai Pabiržės kaime patvirtinus Neveronių šiltnamių kombinato statybą. Per kelerius metus įrengta 12 ha žieminių šiltnamių su gamybos pastatais, pastatytas administracinis pastatas, daugiabučių namų, 140 vietų lopšelis-darželis. Pakloti pagrindiniai magistraliniai tinklai ir keliai, pastatyti valymo įrenginiai. Tai sudarė pagrindą plėstis individualiai statybai ir gyvenvietei augti. Tais metais Neveronių mokykla dirbo trimis pamainomis, mokėsi 65 mokiniai.

Beje, kitais metais ši ugdymo įstaiga vėl turės progą švęsti: mat jai 2014 m. rugsėjo 1-ąją buvo suteiktas gimnazijos statusas.