Quantcast

Pastatė gamyklą ir patys pasiėmė?

Šveicarijos šviesos diodų (LED) sistemų gamintojui "Almipex GmbH" planus pradėti veiklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) sujaukė lietuviai. Bendrovės atstovai tikina buvę apmulkinti rangovų ir neteko ne tik pastato, bet ir pinigų.

Užmojai žlugo

Užrašas "Light Technology" ant didžiulio pastato viename iš sklypų LEZ vis dar primena apie kompanijos "Almipex GmbH" užmojus. Veiklą Lietuvoje "Almipex GmbH" ketino plėtoti per jai priklausančią bendrovę "Light Technology LTU", deja, situacija pakrypo visai kita linkme – verslininkams tenka varstyti teismų duris.

Su kompanijai atstovaujančiais Baltarusijos piliečiais Kirilu Boroviku ir Andrejumi Aleksandrovu "Kauno dienos" žurnalistai susitiko prie pastato, iš kurio tuometis "Light Technology" direktorius K.Borovikas buvo išgrūstas jėga.

"Pastatą stačiusi bendrovė "Argensta" iš anksto buvo suplanavusi tokį scenarijų – užgrobti pastatą. Spėjame, kad jie turėjo investuotoją, kuris finansiškai padėjo jiems tą pastatą pastatyti, ir vėliau iš mūsų perimti. Tikslas? Pinigai. Pastato savikaina gerokai mažesnė. Jie viską darė kuo pigiau", – galimą aferą aiškino A.Aleksandrovas.

"Argenstos" vadovas Nerijus Remeikis dėstė priešingus argumentus. "Jie neturėjo pinigų, už ką statyti. Kaip garantiją užstatė pastatą, pasirašėme hipoteką ir perėmėme pastatą, nes jie ir toliau nemokėjo", – susiklosčiusią situaciją aiškino N.Remeikis.

Norai buvo geri

Šveicarų kompanijos atstovai tikina Lietuvą ir Kauno LEZ pasirinkę neatsitiktinai. Juos esą įkvėpė galimybė trylika metų būti atleistiems nuo mokesčių, ne antraeilis vaidmuo teko ir pigiai darbo jėgai Lietuvoje, viliojo ir patogi geografinė padėtis Vakarų bei Rytų Europos atžvilgiu.

Imdamiesi veiklos Lietuvoje "Almipex GmbH" 2014 m. skelbėsi, kad bendrovė planuoja investuoti 5 mln. litų ir sukurti apie 30 naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams. LED komponentus "Almipex GmbH" planavo pirkti iš viso pasaulio, o Kauno LEZ vykdyti jų surinkimą.

"Žemę išsinuomojome 99 metams, sumokėjome apie 180 tūkst. eurų, gavome visus leidimus darbams, pasidarėme projektą ir 2015 m. pradėjome statyti. Pastatą statė bendrovė "Argensta". Statybos truko ilgiau, nei planuota", – istoriją apie šveicarų kompanijai atstovaujančių baltarusių žygius Lietuvoje pradėjo A.Aleksandrovas.

Atsirado trukdžių

Pasak A.Aleksandrovo, jie pasitikėjo kompanija, kuri ėmėsi statybų. Esą pagal "Argenstos" rekomendacijas pasamdytas statybos prižiūrėtojas, apsaugos kompanija "Tigro šuolis". Užsimezgusių draugiškų santykių su užsakovais neneigia ir "Argenstos" direktorius N.Remeikis. "Pradžioje santykiai tikrai buvo geri. Netgi švęsdavome kartu", – neslėpė N.Remeikis.

Spėjame, kad jie turėjo investuotoją, kuris finansiškai padėjo jiems tą pastatą pastatyti, ir vėliau iš mūsų perimti. Tikslas? Pinigai.

Draugystė ėmė braškėti pradėjus skaičiuoti pinigus. Baltarusiai neslepia, kad buvo šiokių tokių finansinių nesklandumų, todėl sutarta, kad "Argensta" stato pastatą už savo pinigus. Dėl šios sąlygos išaugo ir statybos kaštai nuo daugiau nei 900 tūkst. eurų iki 1,3 mln. eurų.

LEZ investuotojai tvirtino, kad ne per vieną kartą "Argenstai" už darbus mokėta pinigų suma viršijo 800 tūkst. eurų. Tačiau visiškai atsiskaityti su rangovais reikėjo dar 0,5 mln. "Argensta" darė viską, kad tik negautume iš banko šio kredito. Taip ir nutiko, kad kredito negavome. Maždaug pusę metų jie naudojosi menkiausia galimybe neimti to kredito. Manau, kad jie nuo pat pradžių buvo sugalvoję šio pastato mums neatiduoti, o pasiimti jį sau", – prielaidomis dalijosi A.Aleksandrovas.

Išgąsdino bankas?

Susiklostė taip, kad 2016 m. finansinė ir teisinė situacija šypsojosi "Argenstai". "Susitarimas buvo toks, kad mes "Argenstai" sumokame 802 tūkst. eurų, o tada jie bankui perduoda hipoteką, bankas perveda jiems 500 tūkst. eurų. Idealus skaičiavimas. Iš mūsų pusės visos sutarties sąlygos ištesėtos", – vis dar atsitokėti dėl susiklosčiusios situacijos negalėjo A.Aleksandrovas.

Baltarusis pasakojo, kad statytojai vis aiškino, kaip netiki bankais. "Esą kai tik bus panaikinta hipoteka, per kelias sekundes kas nors ims ir perims pastatą. Negalėjau patikėti, nes hipotekos rašte nurodyta aiški priežastis ir gavėjas Šiaulių bankas. Jie laikėsi savo, kad realybėje to tikrai negali būti, esą kiek dirbo su bankais – buvo apgauti", – rangovų nepasitikėjimu stebėjosi verslininkas.

Situacija keitėsi įgaudama pagreitį. "Argensta" neperrašė bankui hipotekos, bankas neišdavė baltarusiams paskolos ir, pagal anksčiau pasirašytą sutartį, naujas statinys perėjo pačių statytojų žinion.

Iškeldino jėga

Baltarusių žodžiais, žaibiškai buvo surengtos pastato varžytinės, per kurias pastatą perėmė pati "Argensta" ir greitai vėl pardavė. Šiuos veiksmus lydėjo reikalavimai apleisti "Ligt Tehnology" nepriklausančias patalpas.

Štai čia sublizgėjo saugos tarnyba "Tigro šuolis". Šią tarnybą baltarusiai tikina nusamdę saugoti statomą pastatą ir visa, kas jame yra. Priminsime, kad baltarusių teigimu, saugos tarnybą rekomendavo "Argensta". Kai tik užsieniečiai prarado teises į naujai pastatytą pastatą, savo lojalumą atskleidė "Tigro šuolis".

"Dar vakar buvę mūsų samdoma tarnyba, ryte jie jau dirbo "Argenstai". Įėję į patalpas, jėga išstūmė K.Boroviką, net striukę jam suplėšė", – kolegos išmetimą iš pastato prisiminė A.Aleksandrovas. Iškviesti policijos pareigūnai, anot baltarusių, nesikišo į privatų reikalą.

Viešoje erdvėje saugos tarnyba "Tigro šuolis" yra nuskambėjusi prieštaringai vertintose situacijose, kai į pagalbą apsaugininkai kviesdavo net kriminaliniame pasaulyje žinomą, su Kamuolinių gauja siejamą Mindaugą Ratkevičių.

"Toje saugos bendrovėje dirba buvę policininkai. Greičiausiai susitarė", – neatmetė baltarusiai.

Hipoteka neteisėta?

Pagal užsieniečių išdėstytą versiją, jiems kliūva du dalykai – hipotekos teisėtumas ir laikas, per kurį pastatas buvo perpirktas ir parduotas. Verslininkai tvirtino, kad pasinaudota kalbos nemokėjimu. Jiems aiškinta, kad pas notarą turės pasirašyti garantinį raštą, o iš tiesų pasirašinėjo hipoteką.

Sudėlioję istorijos mozaiką, baltarusiai neabejojo, kad būtent hipoteka, kuri užtikrino skolos rangovui grąžinimą, tapo jų nelaimės kaltininku. Bankas reikalavo, kad jam būtų perrašyta pirminė hipoteka, o esą rangovams būtų suteikta antrinė. Ši rokiruotė gąsdino "Argenstos" vadovą.

Bankui nesuteikus kredito baltarusiams, hipoteka buvo greitai realizuojama. Dar galima svarstyti, ar tikrai už tą kainą pastatas buvo parduotas. Verta atkreipti dėmesį, kad pagal "Argenstos" ir "Ligt Technology" susitarimą pastatas įvertintas 1,3 mln., pateiktas aukcione už 1,1 mln. eurų, o parduotas už beveik 900 tūkst.

"Pastatas parduotas už 880 tūkst. eurų. Buvo atskaičiuota antstolio dalis, skola mums apie 500 tūkst. ir jiems grąžinta per 300 tūkst. eurų", – už iš varžytinių parduoto pastato gautos sumos dalybas dėliojo "Argenstos" vadovas N.Remeikis.

Rangovas pripažino prašęs banko garantinio rašto, tačiau bankas jo nedavė. "Aš neslėpsiu – sakiau, kad hipotekos nepanaikinsiu, kol bankas parašys garantinį raštą. Tokio rašto iš banko negavau", – tikino N.Remeikis.

Verslininkų kalbos barjeras N.Remeikiui taip pat nepasirodė kliūtis. "Aš žinau, kad jie puikiai viską suprato ir viską žinojo. Jie įkeitė hipoteką savo noru. Buvo abu savininkai. Taip padarėme, nes aš prašiau", – dėstė N.Remeikis.

Laukti nenorėjo

"Argenstos" vadovui jau sumokėti daugiau nei 800 tūkst. eurų taip pat neatrodė kaip garantija, kad už darbus atsiskaitoma. "Mes dirbame ir turime gauti už darbą pinigus. Jei nemokama metus, tai kaip pavadinti tokį dalyką? Taip, 802 tūkst. eurų pervesta, bet dar 500 tūkst. ne. Mums toliau laukti ir maitintis jų pažadais?" – lyg negailestingus verdiktus baltarusiams dėliojo N.Remeikis.

Rangovas negailėjo užsakovų tikindamas, kad būtent jie rezgė kažkokią aferą. Esą N.Remeikis tiksliai žinojo, kad, vos panaikinus hipoteką automatiškai atsiras naujų skolininkų ir jis nieko neatgaus. N.Remeikis nesileido į diskusijas, kad baltarusiai pas notarą galėjo ne taip suprasti jiems pasirašyti pateiktus hipotekos dokumentus. Esą užsieniečiai viską suprato.

Aš neslėpsiu – sakiau, kad hipotekos nepanaikinsiu, kol bankas parašys garantinį raštą. Tokio rašto iš banko negavau.

"Argenstos" vadovas juoku arba senatimi atrėmė baltarusių metamus priekaištus dėl uždarbio perėmus ir pardavus pastatą, dėl statybos kokybės, kurios baltarusiai esą negalėjo užsitikrinti, nes net ir statybų prižiūrėtoją rekomendavo "Argensta".

"Lubos krito, pakabinti veidrodžiai krito, o tai reiškia, kad pastatas asimetriškas. Ceche per lubas byrėjo smėlis, bėgo vanduo", – pastebėtą broką vardijo A.Aleksandrovas.

Klausimas pakibęs

Istorijoje, kurioje abi pusės dėlioja tik juoda arba tik balta, situacija kurioziška. "Ligt Tehnology" pastatas parduotas iš varžytinių, bendrovei "Light Technology" pradėta bankroto procedūra neteismo tvarka. "Ligt Tehnology" kreditorių susirinkimo sprendimu bankroto administravimas perduotas Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui.

Tačiau dalis kreditorių suabejojo šia bankroto procedūra ir kreipėsi į teismą. Teisme atsidūrė ir ieškinys, ginčijantis pastato perėjimo "Argenstos" žinion teisėtumą. Viskas areštuota.

"Istorija tokia pakibusi. Jeigu paliks galioti bankroto procedūrą vykdyti neteismo tvarka mūsų biurui, tai aplinkybių gerokai daugiau paaiškės. Mes turėsime išsinagrinėti iki smulkmenų", – esamos situacijos praskaidrinti negalėjo Įmonių bankroto administravimo ir teisnių paslaugų biuro vadovas Aurimas Valaitis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Sh

Sh portretas
Tai teisingai tas rangovas ir padarė. Būtų likę be pinigų už atliktus darbus visai. Jautė kad tie nemokus.

Bendraves

Bendraves portretas
Nuo kada Baltarusai vadinami sveicarais ?? Juokas net ima skaitant , tie Baltarusai mulkiai bizneli norejo padaryti ant svetimo b.... , turejau reikalu kai bande konkursavosi tas statybas. Apsimeteliai aiskino kad turi pinigu , kai buvo patikrinti Baltarusijoj tai nikeas niekjo apie juos nezinojo ir pasake kad pinigu jie tikria neturi.

Unte

Unte portretas
Kad ir kaip si istorija baigsis, reklama mums jau neigiama. :/
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių