- Diana Krapavickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Situacija: štai taip po avarijos Kauno apskrities policijos pareigūnai paliko latvius ir jų automobilį.
-
Vieta: atitvarai ties apsisukimu, kur praėjusį ketvirtadienį likimo valiai buvo palikti latviai, vis dar sulankstyti.
-
Vieta: atitvarai ties apsisukimu, kur praėjusį ketvirtadienį likimo valiai buvo palikti latviai, vis dar sulankstyti.
-
Situacija: štai taip po avarijos Kauno apskrities policijos pareigūnai paliko latvius ir jų automobilį.
-
Situacija: štai taip po avarijos Kauno apskrities policijos pareigūnai paliko latvius ir jų automobilį.
-
Situacija: štai taip po avarijos Kauno apskrities policijos pareigūnai paliko latvius ir jų automobilį.
-
Situacija: štai taip po avarijos Kauno apskrities policijos pareigūnai paliko latvius ir jų automobilį.
-
Situacija: štai taip po avarijos Kauno apskrities policijos pareigūnai paliko latvius ir jų automobilį.
Per avariją kelyje Vilnius–Klaipėda niekas nenukentėjo, o ir vairuotojas buvo blaivus. Kauno policija įvykio net neįtraukė į suvestinę. Tik kyla įtarimų, kad tai padaryta neatsitiktinai.
Kliūtis tamsoje
Praėjusios savaitės ketvirtadienio vakaras. Maždaug 22 val. „Kauno dienos“ skaitytojas Mindaugas jam įprastu maršrutu riedėjo namo: iš darbovietės Kauno centre per magistralę Vilnius–Klaipėda. Ties Giraite vyras turėjo apsisukti, kad patogiai pasiektų namus Užliedžiuose. „Nesupratau, kas vyksta. Įvažiavau į praplatėjimą posūkiui kairėn ir matau kažką.
Sutrikau, bet netrukus susiorientavau, kad vos neįvažiavau į skersai kelio stovintį automobilį“, – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi kaunietis.
Mindaugas pasakojo, kad sumaitotas automobilis tamsoje stovėjo neapšviestas. Pagalvojęs, kad įvyko tragedija, kaunietis sustojo, puolė prie mašinos. Tik priartėjęs, pamatė viduje sėdinčius žmones. Paaiškėjo, kad tai Latvijos piliečiai.
„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.
„Maniau, gal sužeisti ir negali išsikviesti pagalbos. Ėmiau klausinėti, kuo galiu padėti. Jie nuramino, kad nėra sužeisti, tačiau sutrikę“, – tęsė kaunietis. Iš pradžių buvo neaišku, kodėl latvių automobilis stovi įsirėžęs į magistralės vidurio atitvarus, galinė automobilio dalis buvo išsikišusi į važiuojąją dalį. Jokių kitų eismo įvykio dalyvių nesimatė.
„Kauno dienos“ skaitytojas išsiaiškino, kad avarija magistralėje įvyko prieš porą valandų. Remdamasis latvių pasakojimu, kaunietis sudėliojo visą ketvirtadienio įvykių seką. Latviai važiavo antra eismo juosta. Pirma eismo juosta važiavęs kitas automobilis staiga suko kairėn, tarsi ketindamas pataikyti į platėjimo juostą ties posūkiu į Giraitę.
Latviai kauniečiui pasakojo, kad, mėgindami išvengti tiesaus smūgio į kelią jiems pastojusį automobilį ir rėžtis tiesiai į vairuotoją, taip pat suko kairėn, kliudė dar vieną mašiną ir trenkėsi į atitvarus.
Kinologės pareiga?
Latviams padėti sustojusiam kauniečiui kilo esminis klausimas: kodėl jie palikti vieni magistralėje? Šalia nebuvo jokio policijos automobilio. Kaimyninės šalies piliečiai iš sumaitoto automobilio net negalėjo išsitraukti šviesą atspindinčio ženklo, kad informuotų kitus eismo dalyvius apie esamą kliūtį.
„Aš pats vos neįvažiavau į jų automobilį. Pamėginkime įsivaizduoti, jei būtų atriedėjęs vilkikas, o dar blogiau, jei vienas vilkikas lenktų kitą vilkiką. Kas būtų?“ – hipotetiškai apie dar grėsmingesnę situaciją svarstė kaunietis.
Negaliu patikėti, kad pareigūnai taip paliko žmones magistralėje.
Tiesa, po eismo įvykio latviai ant skersai vieną magistralės juostą užtvėrusio automobilio kampo užkabino šviesą atspindinčią liemenę. Miesto gatvėje tokio perspėjimo kitiems eismo dalyviams gal ir pakaktų, tačiau magistralėje, kur greitis kur kas didesnis nei mieste, – vargiai.
Mindaugas pasakojo akivaizdžiai matęs, kad latviai labai sutrikę. „Negalėjau taip imti ir nuvažiuoti, nors jie nebuvo sužeisti. Sutrikę, sušalę žmonės laukė iš Latvijos atvykstančios techninės pagalbos ir pakartotinai atvykstančios Lietuvos policijos, bet paaiškėjo, kad jos laukia veltui. Negaliu patikėti, kad pareigūnai taip paliko žmones magistralėje“, – pečiais truktelėjo Mindaugas.
Kaunietis dar kartą paskambino į policiją. Netrukus atvažiavo tą vakarą budėjusi policijos kinologė. Ji įjungė policijos automobilio švyturėlius, kad kliūtis kelyje būtų matoma iš tolo, o bene tris valandas nešildomoje mašinoje prakiurksojusius latvius pakvietė sušilti.
Perdavė žinutę
„Kauno diena“ susisiekė ir su nelaime ties Giraitės kaimu patyrusiais latviais. „Pas mus Latvijoje sakoma, kad Dievas atsiuntė Mindaugą. Jei ne jis, nežinau, kaip viskas būtų baigęsi“, – kauniečiui dėkojo nelaimę Lietuvoje išgyvenusi Metra.
Latvė patvirtino, kad pirma magistralės juosta važiavusio automobilio vairuotojas staiga suko į kairę. Esą jis nematė latvių mašinos. „Nes buvome visai arti jo“, – moteris svarstė, kad gal jų automobilis buvo atsidūręs į kairę sukusio vairuotojo nematymo zonoje.
Pasak Metros, policiją iškvietė nelaimės kaltininkas. „Atvykę pareigūnai rašė, matavo, klausinėjo. Po kiek laiko atvyko dar vienas policijos ekipažas. Pareigūnai mūsų paklausė, ar turime šviesą atspindintį perspėjimo ženklą. Pasakėme, kad mašinoje yra, ir pareigūnai išvažiavo. Tiesa, pažadėjo grįžti, tačiau mes jų nesulaukėme iki pat vidurnakčio, kol atvažiavo techninės pagalbos automobilis iš Rygos“, – pasakojo latvė.
Metra svarstė, kad vargiai būtų gavusi kokį nors apie nelaimę bylojantį dokumentą, jei ne Mindaugas. Latvių saugumu ėmęs rūpintis kaunietis pasirūpino ir tuo, kad kaimynai išvažiuotų rankose laikydami eismo įvykio protokolą.
„Kauno dienai“ Metra sakė, kad grįžę namo visas nelaimės aplinkybes ir po jos vykusius įvykius papasakojo uošviui. „Jis daug metų dirbo vilkiko vairuotoju ir iš Latvijos per Lietuvą važiuodavo į Europą. Uošvis visai nenustebo išgirdęs, kad pareigūnai mus paliko tuščiomis rankomis. Sakė, kad Lietuvoje policija mėgsta užsieniečiams nepalikti nelaimę liudijančių dokumentų. Esą pats patyrė ir kolegos pasakojo“, – nusivylimo pareigūnų darbu neslėpė latvė.
Oficialioji pozicija
Apie šį eismo įvykį „Kauno diena“ pasiteiravo Kauno apskrities policijos komisariato Komunikacijos skyriaus. Po keturių dienų suskubta atsakyti.
„Spalio 10 d. 18.50 val. gautas pranešimas, kad Kauno rajone, kelyje A1, ties posūkiu į Giraitės kaimą, susidūrė trys transporto priemonės: „Opel“ automobilis, vairuojamas vyro (gim. 1954 m.), „VW Jetta“ automobilis, vairuojamas vyro (gim. 1990 m.) ir „Toyota“ automobilis, vairuojamas vyro (gim. 1977 m.).
Vilmanto Raupelio nuotr.
Pirminiais duomenimis, visi vairuotojai blaivūs, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos trys transporto priemonės ir kelio atitvarai. 19.11 val. į įvykio vietą atvykę Kauno apskrities policijos pareigūnai atliko visus būtinus veiksmus, braižė eismo įvykio schemą, darė nuotraukas, rinko įrodymus, fiksavo pėdsakus, taip pat surašė protokolą eismo įvykį sukėlusiam vairuotojui.
Policijos atstovė priminė ir Kelių eismo taisykles. „Pagal Kelių eismo taisyklių 19 skyriuje numatytus reikalavimus, vairuotojai, įvykus eismo įvykiui, turi pareigą įjungti avarinę šviesos signalizaciją, paženklinti eismo įvykio vietą, pastatyti avarinio sustojimo ženklą taip, kaip numatyta Kelių eismo taisyklių 92 punkte.
Pas mus Latvijoje sakoma, kad Dievas atsiuntė Mindaugą. Jei ne jis, nežinau, kaip viskas būtų baigęsi.
Policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą ir nustatę, kad transporto priemonė negali dalyvauti viešajame eisme, užtikrina, kad automobilio savininkas nedelsdamas patrauktų jį važiuojamosios dalies, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Patikslinti nelaimės aplinkybes ir po jos pareigūnų atliktus veiksmus „Kauno diena“ paprašė tuometinio Patrulių rinktinės vado Gintaro Gatulio. „Tą dieną dar atostogavau. Atsakinėjo Komunikacijos skyrius“, – situacijos komentaro vengė G.Gatulis. Galiausiai pažadėjo pasidomėti eismo įvykiu, vėliau, greičiausiai, persigalvojo, nes į skambučius nebeatsiliepė.
Policijos atstovė praėjus daugiau nei savaitei po eismo įvykio patikslino kai kurias aplinkybes, tačiau jos skyrėsi nuo latvių ir kauniečio Mindaugo pasakojimo. „Policijos pareigūnai padėjo Latvijos piliečiui išsikviesti techninę pagalbą, kad patrauktų jo nevažiuojantį automobilį po įvykusio eismo įvykio. Kadangi įvykio vieta buvo paženklinta avarinio sustojimo ženklu, kelias buvo apšviestas ir automobilis, stovintis po eismo įvykio, buvo gana gerai matomas, policijos pareigūnai tęsti darbo išvyko apie 21.10 val.
Po kelių valandų, gavus informaciją apie atvykusią techninę pagalbą, atvyko ir policijos pareigūnų ekipažas, kuris sustabdė eismą bei užtikrino, kad, nesukeliant pavojaus eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms, būtų pakrautas ir išvežtas eismo įvykio metu apgadintas automobilis“, – rašoma patikslinime.
Nevengė kritikos
„Kauno dienos“ šaltinis, praeityje dirbęs specialiame magistralinių kelių priežiūros būryje, labai kritiškai vertino situaciją. Jo manymu, policijos pareigūnai neturėjo palikti latvių automobilio įsirėžusio į magistralės vidurinius atitvarus.
Pareigūnai turėjo laukti, kol eismas magistrale bus saugus, t.y. automobilis bus patrauktas į šalikelę ir aiškiai matomas magistrale važiuojančių kitų eismo dalyvių. Arba policijos automobilis turėjo likti su įjungtais švyturėliais, kol atvažiuos techninė pagalba.
Buvęs pareigūnas kritiškai vertino policijos reformos padarinius, kai visi patruliai yra universalūs. Esą magistraliniuose keliuose yra sava specifika, todėl sunkiai įsivaizduojama, kad šeiminį konfliktą ką tik sprendę pareigūnai kvalifikuotai atliktų savo pareigą magistraliniame kelyje.
Pagal Mindaugo pateiktas nuotraukas aiškiai matyti, kad latviai buvo palikti vieni. Akivaizdu, jog į eismo įvykį atvykę ir protokolą rašę pareigūnai neužtikrino, kad eisme negalinti dalyvauti latvių transporto priemonė būtų patraukta į šalikelę. Paaiškinimo, kodėl latviams nebuvo paliktas eismo įvykio protokolas, „Kauno diena“ pateikti negali dėl policijos nenoro bendrauti.
„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.
Tiesa, šią savaitę įvykęs incidentas, kai vilkikas nuvažiavo nuo kelio remontuojamoje dalyje ir pakibo ant stataus kelkraščio, parodė, kad policijos pagalba galima paralyžiuoti eismą kone pusei dienos. 8 val. ryto įvykusios nelaimės padariniai likviduoti tik po vidurdienio. Iki to laiko vairuotojai keikė susidariusias milžiniškas spūstis.
O ir pareigūnai neskubėjo palikti vietos, kuriose strigo eismas. Antradienį oras lepino vasariška šiluma. Praėjusios savaitės ketvirtadienio vakaras tikrai nebuvo malonus dirbantiems lauke. O ir laikas nepalankus, gal patrulių darbo pamaina ėjo į pabaigą ir planuose nebuvo užsiimti į nelaimę patekusių latvių gelbėjimu.
Malonioji dalis
Kaunietis juokėsi, kad, užuot su šeima leidęs vakarą, namo grįžo gerokai po vidurnakčio. Vyras tikino, kad elementarus žmogiškumas verčia padėti nelaimės ištiktiems žmonėms. Be kita ko, per kelias praleistas valandas magistralėje su latviais, kaunietis matė ne vieną sustojusį vairuotoją. Visi klausė, ar reikia pagalbos. Latviai kauniečiui išsakė daug pagiriamųjų žodžių, kad, dar iki jam sustojant, lietuviai vairuotojai stojo ir siūlėsi padėti.
Latviai neslėpė tikėjęsi, kad techninė pagalba atvažiuos greičiau ir jie netaps juoda nematoma kliūtimi magistralėje. Pasirodo, latviai kasmet važiuoja panašiu laiku į Vokietiją. Ten aplanko draugus ir superka dovanas anūkams artėjančių Kalėdų proga. Anūkų stygiumi latviai skųstis negalėjo – jų net trylika.
Praėjus kelioms dienoms po nelaimės magistralėje kaunietį pasiekė žinia iš Latvijos. Laiške latviai rašė sėkmingai pasiekę namus. Dar kartą dėkojo už pagalbą niūrų ketvirtadienio vakarą. „Kvietimas atvyksti pas mus vasarą galioja“, – per nelaimę kelyje užsimezgusia draugyste džiaugėsi Mindaugas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atsirita Azijos savaitės banga
Jubiliejinėje VDU Azijos savaitėje įvertinsit studijų ir darbo galimybes, susijusias su Rytų Azija, pažinsite regiono kultūrą, sužinosite, ką lengviau iškepti: bulvinius blynus ar japonišką omletą. ...
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas74
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Mokytojas naujų pareigų neromantizuoja: tai – didžiulė tarnystė ir įsipareigojimas
Pirmojoje mokykloje išmoktos gyvenimiškosios pamokos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui Mindaugui Grigaičiui praverčia iki šiol. Dabar jis ruošiasi naujam etapui. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius6
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens1
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Mokykla be telefonų: nustebino vaikų mąstymo branda26
Į Kulautuvos pagrindinę mokyklą atėję moksleiviai telefonus palieka spintelėje. Pasiima tik pasibaigus pamokoms. Pedagogai tikri – tai gerina mokymo kokybę, stiprina bendruomenės ryšį. ...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą33
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...